Prezidentė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą vetavo, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Vyriausybė ir darbdavių atstovai sako, kad naujasis kodeksas padės sukurti naujų darbo vietų ir užtikrins Lietuvos konkurencingumą.
Prezidentė siūlo leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl jų kolektyvinėje sutartyje ir ne daugiau nei penktadaliui įmonės darbuotojų. Siūloma atsisakyti nenustatytos apimties sutarties rūšies, kuri garantuoja mažiausiai aštuonių valandų per mėnesį darbą.
Prezidentė taip pat pasiūlė didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, kai atleidžiama darbdavio valia įspėjus vos prieš tris dienas.
Siūlo pokyčius dėl atleidimo iš darbo
D.Grybauskaitė siūlo ilginti įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva socialiai jautrių grupių atstovus, tarp jų - taikyti trijų, o ne dviejų mėnesių įspėjimą vaikus iki 14 metų auginantiem darbuotojams, taip pat auginantiems neįgalų nepilnametį vaiką, numatyti šioms grupėms ilgesnes – 27 darbo dienų kasmetines atostogas.
Šalies vadovė siūlo numatyti, kad apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo, o ne trys, numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną.
Seimas negali taisyti prezidentės pasiūlymų arba priimti ne visus, o tik dalį jų.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad lankstus Darbo kodeksas būtinas norint į šalį pritraukti investicijų. Tarptautinis valiutos fondas sako, kad atsisakiusi Seimo priimto naujojo Darbo kodekso Lietuva prarastų konkurencingumą.Kai kurie kodekso rengėjai sako, kad su prezidentės pataisomis kodeksas būtų blogesnis nei dabar jau galiojantis.
