Elektroninės muzikos entuziastų svetainė "Sutemos" (www.sutemos.net) “Omni Laiko” skaitytojams pristato šviežumu garuojančių arba vis dar labai naujų albumų apžvalgas. Šią savaitę - Unkle “Never Neverland”, Skardo “Neocron”, “Chicken Lips” “DJ KiCKS”, Monolake “Momentum” ir rusiškos elektronikos rinkinys “Ru. Electronic 2”.
Atlikėjas: UnkleAlbumas: Never NeverlandLeidėjas: Mo WaxStilius: Trip Hop/Leftfield/Post RockTrukmė: 59 minIšleista: 2003
Šiam albumui būtų užtekę ir vienos kompozicijos “Eye 4 An Eye”. Jis toks puikus, kad užgožia labai gražius kitus, kurie atrodo tarsi prilipdyti prie šio stulbinančio pristatomojo “gabalo”. Ar matėte jo videoversiją? Tuomet iš viso nusvyra rankos. Jis buvo vertas aplenkti “Sigur Ros” geriausio MTV metų vaizdo klipo nominacijoje. “Eye 4 An Eye” savo sprogstamąja galia kažkuo primena nepralenkiamą Unkle superhitą “Be There”.
“Never Neverland” man tikrai geresnis nei “Psyence Fiction” (“Mo Wax”, 1998). Nors jie ir panašūs. Šis darbas aiškesnis ir racionalesnis, išskyrus pankroko metamorfozę “Safe In Mind”. Viskam kitam užtenka labai universalaus epiteto "gražu". Na, iš tiesų gražu. Kad ir su dviem kviestiniais supertalentais (Brianas Eno ir Jarvis Cockeris (“Pulp”)) atliktas saldus ambientas “I Need Something Stronger”. Ar lengvas lengvas postrokas “What Are You To Me”? Dar geriau su niekuo nesupainiojamas Robertas Del Naja - 3D (“Massive Attack”) kompozicijoje “Invasion”. Ar pats saldžiausias desertas “Reign”, kurio vokalą atlieka “Be There” balsas Ianas Brownas (“Stone Roses”). Ar įmanoma jį supainioti su kuo nors kitu? Viskas pabaigiama lopšine “Inside”.
Tokio stipraus dešimtuko jau seniai nelaikiau rankose, kad ir kokį muzikinį stilių turėčiau galvoje.
Įvertinimas: 10/10
*****************************
Atlikėjas: SkardasAlbumas: NeocronLeidėjas: DangusStilius: Experimental/ElectronicTrukmė: 60 minIšleista: 2003
Skardas (http://www.sutemos.net/straipsniai.php?ID=11&kalba=lt) - pilkasis Lietuvos elektronikos kardinolas. Tylus, bet girdimas, pasislėpęs, tačiau matomas. Jam nepavyko likti nepastebėtam, nes Skardo muzika yra per garsi, kad būtų galima praeiti pro ją neatsisukus. Viso to rezultatas - žalias kartoninis “Neocron”, kurį išleido “Dangus” (http://www.dangus.net).
Man visada patiko Skardo neapibrėžiamumas ir tai, kad juo nesikandžioja, t.y. nenaudoja nuslėpti savo nekompetentingumo. Nuo pirmos iki pat paskutinės akimirkos jo muzika profesionali. Nenuostabu, kad tai pirmasis Lietuvos tikros elektronikos albumas, kurio jau nebegalima įtraukti į perfomansų ir muzikinės mistikos žanrą. Čia muzika, čia emocijos, čia mintys. Skardas atviras ir tai džiugina. Ramus žmogus praveria tamsius širdies vingius. Draskosi, bet kartu ir liūdi. Niekas nežino tų emocijų, kurioms verdant sukuriami albumai. Šis darbas ne išimtis. Vis dėlto reikia pripažinti, į saulės spindulius autorius žiūri kiek kitomis akimis. Šviesa išjungta - tamsu.
Stilius. Tai abstrakti elektronika, primaišyta visko, ką per ilgą kūrybinį gyvenimą patyrė Skardas. Ambientiniai rifai, paslėpti tarp noizinio džeržgimo, niūrių elektroninių bytų linija užkoduojama industrine gama. Ilga, 60 minučių trunkanti elektroninė simfonija. Kartais net atrodo, kad albumas įrašytas gyvai improvizuojant. Be abejonės, tai suteikia žavesio.
Xxxxxx (kūrinių pavadinimai) - tai muzikinės chromosomos, iš kurių ir gimsta tie efektingi, prasibraunantys į mūsų vidų garsų kampai. Pabandyk apibūdinti muzika perteiktas mintis. Nepavyks. Nes kiekviena nauja xxx atkarpa visai skirtinga. Tai ilgo kūrybinio kelio retrospektyva. Natūralu, kad besikeičiantys metų laikai sujaukė visa, kas tądien buvo įdomu ir skambėjo ausyse. Taip gimsta darbas, kurio negalima banaliai neapibrėžti, jis turi tik mažėjantį arba didėjantį x skaičių. Tačiau to užtenka.
*******************
Atlikėjas: Chicken LipsRinkinys: DJ KiCKSLeidėjas: !k7Stilius: Electro/Disco/Funk/HouseTrukmė: 70 minIšleista: 2003
Ei, kur dingo senieji gerieji “DJ KiCKS”?
Ilga “!k7” istorija kardinaliai apvertė ne tik paties leidėjo, bet ir jo garsiausios kompiliacijos paveikslą, bet gal čia laikinai. Šiuo metu “KiCKS” pavirto kažkokiu electro/disco/funk balaganu. Prisiminkime: Tiga, “Playgroup”. Juk sutiksite, kad keliaujama arčiau šokių salių, kad ir kaip neracionalu ar gurmaniška visa tai būtų. “Chicken Lips” išties puikus fonas geram šokių vakarui. Jokio poilsio, jokio “lounge”, jokios ramybės. Trypimas pagal pačius įvairiausius garsus.
Per perklausą turėtų iškilti aršios diskusijos: gerai ar blogai nauja kryptis? Žinau, kad žmonėms, kurie dar iki šiol širdyje nešiojasi puikiąsias “DJ KiCKS” serijas: “Kruder & Dorfmeister”, Vikterį Duplaixą, “Rainer Truby Trio”, “Nightmares On Wax”, Kid Loco, “Thievery Corporation”, “Terranova”... naujas “KiCKS” vėjas nėra mielas. Bet juk aplink yra daugybė ir tokių, kurie visa tai kuo puikiausiai suskanaus.
Juokingos disko minutės.Man jos kiek per sunkios, bet, suprantama, tai skonio reikalas.
Tad bandysiu kuo objektyviau įvertinti tai, ką teks išgirsti šiame “Chicken Lips” mikse. Setas sugrotas taip gerai, kad, rodos, groja vis tas pats “gabalas”. Nesijaučia jokių išsišokėlių, palengva pereinama prie vieno stiliaus, po to sugrįžtama. Stiliai kuo įvairiausi, bet, kaip jau minėjau, daugiausiai čia galima išgirsti electro/disco/funk. “Chicken Lips” puikiai perteikia praėjusius metus. 8-9-asis dešimtmetis. Jautiesi tarsi gyventum kaip tik tuo metu, tačiau nevengiama čia ir eksperimentų, kuriuose skandinama praeitis.
Puikus harmoningas šokis, tačiau tikrai ne kiekvienam.
Įvertinimas: 8/10
********************
Atlikėjas: MonolakeAlbumas: MomentumLeidėjas: Monolake/Imbalance Computer MusicStilius: Abstract/TechnoTrukmė: 69 minIšleista: 2003
Jau net iš trijų lūpų girdėtas albumo įvertinimas "nuobodus" labai taikliai apibūdina ką tik pasirodžiusį Monolake darbą. “Momentum” neturi veido. Kažkokia nyki kaukė, kuri ir uždengia visus jausmus. Blanki Roberto Henke reinkarnacija. O blogiausia, kad visas albumas sukurtas pagal tą patį muzikinį šabloną, kuris su kiekvienu darbu vis griežtėja. Tie patys garsai ir idėjos buvo Monolake “Gravity” (2001), tik forma buvo lengvesnė. O “Cinemascope” (2002) antroji dalis yra praktiškai identiška “Momentum” koncepcijai. Šis faktas žodžius "beveidis", "blankus" kelia kubu... Dar vienas dalykas, keliantis nerimą - albume tūno kompozicija, kuri 12" formatu buvo išleista dar prieš “Gravity” albumą 2000 metais. “Stratosphere” - šį gabalą jis sugrojo abu kartus viešėdamas Lietuvoje ir po trejų su puse metų jis tebegroja, o aplink vėl tie patys sintetinio ledo garsai, žinoma, tik viskas apversta aukšyn kojom, bet ar tai ką nors pakeičia. Šablonas, prie kurio per ilgai užsilaikė žymusis vokietis. Dabar tai jau tapo trūkumu.
Albumas nėra sudėtingas, tik šiek tiek komplikuotai isteriškas. Visas tas nerimas, skausmas skamba tarsi kokia pragaro interpretacija. Nuotaikos pokytis prideda pliusų, tačiau ar to užteks, kad visi Monolake fanai nešiotų jį ant rankų kaip prieš 3-4 metus - abejoju.
Tačiau man asmeniškai šis darbas tikrai yra geresnis už visai nesėkmingą ir dar labiau tuščią “Cinemascope”, bet nėra ką lyginti su puikiu “Gravity”.
Įvertinimas: 8/10******************
Rinkinys: Ru. Electronic 2Leidėjas: Lo RecordingsStilius: IDM/ElectronicTrukmė: 72 minIšleista: 2003
Ru. Electronic.
Pirmoji dalis išleista “Lo Recordings” (2001) buvo tarsi iššūkis visai elektronikos kultūrai. Juk tada “.ru” bet kokia muzika buvo tokia tolima Vakarų šalims. Pirmąją dalį surinko pirmoji Rusijos elektronikos tarptautinė prekė - kolektyvas EU, kuris tiesiog tempte ištempė paskui save į Vakarus kitus elektronikos projektus. Praktiškai visi pasinaudojo tuo pirmuoju šuoliu ir sugebėjo kaip nors įsitvirtinti Vakarų leidybos firmose. Taip Rusija užsitarnavo palankų Vakarų požiūrį į jų tikrai išskirtinį ir savitą elektronikos suvokimą, nors, tarkim, antroje dalyje, tas savitumas nyksta... Kaip ir visada, visur viskas paskęsta gilioje jūroje.
Ru. Electronic 2.
Antroji dalis suvakarietiškėjo ir klausant atrodo tarsi dar vienas geras atlikėjų rinkinys, o tai, mano galva, yra trūkumas. Nes būtent juk tuo ir buvo įdomi “.ru” muzika, kad ji buvo kažkuo kitokia. Tos pasakos, animaciniai filmai, tarybinė istorija, kurių įtaka buvo labai jaučiama ir nudažė visa tai ypatingomis spalvomis. Man tai nebuvo labai priimtina, bet tai buvo Išskirtinė Produkcija. Tai žavėjo. Dabar žavi (tiesiog) elektronika, kuri yra labai labai išbaigta ir net pernelyg sterili. Kiekvienos kompozicijos brandumas stebina, jie viena kompozicija pasako daugiau nei kiti visu albumu. Beatodairiškas žvilgsnis visomis kryptis, nepraleidžiant pro akis nė vienos “blogai” skambančios smulkmenos. Na tikrai negalima nepagirti to atsidavimo muzikai. Negalima nepastebėti ir to spartaus šuolio nuo 2001 metų, kai albumą galėjai dievinti tik dėl tų keistų, įmantrių, originalių aranžuočių ir kilmės šalies. 2003 metais viskas pasikeičia: tu vertini visumą, garsą, kokybę. Negalėčiau net išskirti paties geriausio, visi yra geri, vieni daugiau kiti mažiau. Tikrai labai stipri kompiliacija, verta kiekvieno elektroninės muzikos mėgėjo širdies...
Įvertinimas: 10/10
