Dėl savivaldybės administracijos pertvarkos bene pirmieji triukšmą pakėlė Raseinių krašto žemdirbiai, sužinoję, kad iš pareigų ketinama atleisti jų Kaimo reikalų skyriaus vedėją Arvydą Žukauską. Ūkininkų įsitikinimu, A.Žukauskas, Kaimo reikalų skyriaus vedėju dirbęs 9 metus, yra kompetentingas, todėl jie pageidavo, kad šis žmogus ir toliau liktų savo poste. Kad A.Žukauskas yra kompetentingas, pripažino ir su ūkininkais susitikti atvykęs rajono tarybos narys, Ūkio plėtros ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Kenstavičius, todėl ūkininkams jis pažadėjo dėl A.Žukausko dar derėtis su koalicija.
Tačiau valdančioji dauguma nusprendė, kad šiam postui jiems labiau reikėtų melioratoriaus išsilavinimą turinčio žmogaus. A.Žukauskas buvo kaltinamas dėl blogai išvalyto Prabaudos tvenkinio ir dėl to, kad vasarą kartais vilki... baltas kelnes. Pats A.Žukauskas teigė, jog jo atleidimas su jam mestais kaltinimais neturi nieko bendro, nes jam reformatoriai netgi sutikę palikti vedėjo atlyginimą, jei jis gera valia eitų dirbti tik specialistu. „Bet aš nesu toks amoralus, kad imčiau vedėjo atlyginimą dirbdamas specialistu“, – teigė jis.
A. Žukauskas juokingais pavadino valdančiųjų pažadus reorganizuojant sutaupyti lėšų: „Kaimo reikalų skyrius išlaikomas ne iš savivaldybės, o iš valstybės biudžeto. 2010 m. tam buvo skirta 790 tūkst. Lt. 110 tūkst. Lt liko nepanaudota, iš jų 40 tūkst. Lt buvo grąžinta atgal į valstybės biudžetą.“
Ūkininkai už žemės skyriaus vedėją bandė stoti mūru: grasino streikais, žadėjo traktoriais apsupti savivaldybės pastatą, pareikalavo merą atsistatydinti, opozicijos politikai netgi kreipėsi į šalies vadovus, į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir paprašė ištirti mero veiklą.
Niekas nepadėjo ir vedėjas A.Žukauskas buvo atleistas (VL žiniomis, jis tai yra apskundęs teismui – aut. past.). „Pasiguoskime nors tuo, kad ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje politikai neatsižvelgia į darbuotojų kompetenciją ir stengiasi į svarbius postus susodinti savus žmones“, – atsiduso ūkininkas Mykolas Hofertas.
Kelmiškiai atlaikė
Po savivaldybių rinkimų susiformavusi nauja valdančioji dauguma nusitaikė ir į Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vedėją Juozą Rimkų. Tačiau kelmiškiai ūkininkai pasirodė esą kietesni už kaimynus raseiniškius. Kol anie tik grūmojo savo valdžiai ir žadėjo ją nuversti, kelmiškiai veikė. Į metų paskutinįjį, jau prieššventinį, rajono tarybos posėdį prigužėjo tiek žmonių, kiek jų niekas čia dar nebuvo matęs. O priežastis – net į 60 lapų vos tilpęs ir tūkstančiais rajono žemdirbių parašų patvirtintas prašymas nereorganizuoti jų žemės ūkio skyriaus ir palikti vadovu jo vedėją J.Rimkų.
Savivaldybės administracijos direktorius Zenonas Mačernius jau buvo numatęs organizuoti konkursą naujam žemės ūkio skyriaus vedėjui atrinkti. Tarybos narys Izidorius Šimkus, pats kadaise dirbęs savivaldybės vadovu, sakė, kad ši pertvarka – tik politinis sprendimas. Ir pasiūlė prisiminti sporte egzistuojantį principą: jei komanda blogai žaidžia, pirmiausia keičiami ne žaidėjai, o treneris. „Treneriui“ Z.Mačerniui kirto į akį ir „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Ildefonsas Petkevičius, kalbėjęs iniciatyvinės grupės, pasisakančios prieš žemės ūkio skyriaus išdraskymą, vardu: „Jei vyksta reformos, jos turi pagerinti visuomenės ar atskirų jos grupių gyvenimą. O kokios naudos atneš ši pertvarka? Stebina kitas dalykas – požiūris į savivaldybės administracijos tarnautojus. Reformą sugalvojo grupelė politikų.“ Tarybos narys Gipoldas Karklelis rėžė tiesiai: „Jokia reorganizacija nevyksta, tik kaitaliojami pavadinimai dėl aiškių užmačių.“
Karštai diskutuojant ir rajono valdantiesiems į nugaras kvėpuojant žemdirbiams, reformatoriai atsitraukė paskelbdami, kad J.Rimkus paliekamas skyriaus vadovu neterminuotam laikui ir jam paliekama ta pati 12 kategorija.
Protestai Akmenėje
Negražiai baigėsi ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos skelbtas konkursas žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Konkurse šio posto siekė trys pretendentai, bet daugiausia balų surinko pretendentė iš Papilės seniūnijos. Tačiau kitos dvi pretendentės apskundė konkurso organizavimo tvarką ir po atlikto tyrimo buvo rekomenduota skelbti naują konkursą. Taigi, anų metų bėdos persikėlė į šiuos. Pasak savivaldybės administracijos vadovo Apolinaro Niciaus, gal taip net geriau, nes nuo šių metų jau keičiamas žemės ūkio skyriaus pavadinimas ir funkcijos. Tad dabar, jei jau taip atsitiko, mažiau rūpesčių ir dėl naujų vedėjo pareigų.
Pakvipo pinigais
Pas raseiniškius ūkininkus atvykęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad visi ūkininkai turėtų ginti savo interesus. Pasak jo, blogai, kai į valdžią išrinkti asmenys nevykdo rinkėjų valios, ir kaip vieną iš galimų problemos sprendimo būdų nurodė referendumą. Jį būtų galima organizuoti surinkus tam tikrą skaičių parašų, tada rinkėjai turėtų dar kartą pagalvoti, ar teisingai pasirinko partiją, kuri atstovauja jų interesams.
Buvęs Seimo narys Gintautas Mikolaitis įtaria, kad žemės ūkio skyriai naujiems valdantiesiems veikiausiai pakvipo ES pinigais, nes būtent kaimai jų sulaukia daugiausiai.
Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad ES paramos netrūksta ir kitoms ūkio šakoms, prie kurių tiesiasi „purvinos“ rankos, tačiau žemės ūkis jos gauna tikrai daugiausiai.
Pats J.Rimkus mano, kad viena iš bėdų yra ta, jog savivaldybių valdantieji nė nesusigaudo, ką tie žemės ūkio skyriai veikia, nes tai yra Žemės ūkio ministerijos atsakomybės sritis.
Seimo narys Edmundas Jonyla pritarė, kad ES milijonų vaidmuo, be abejo, nemažas, bet į žemės ūkio skyrius, anot jo, rajonų valdantieji pirmiausia nusitaikė todėl, kad dauguma jų gyventojų (arba rinkėjų) yra kaimuose, o svarbiausias, reikalingiausias jiems skyrius yra žemės ūkio. Turint šio skyriaus vadovą – savą žmogų, jau galima daryti politiką ir visiems kaimo gyventojams.
N. Petrošiūtė
