„Kritulių kiekis, ypač tokie lietūs, vadinamosios vandens bombos, jie kelia nuošliaužoms tikrai dideles grėsmes. Procesas dažniausiai neįvyksta iš karto. Iš pradžių būna lietūs, tada prisigeria šlaitas vandens ir tada formuojasi griūtys“, - TV3 sakė Lietuvos geologijos tarnybos atstovas Stasys Antušas.
Dėl to sostinės savivaldybė, paraginta Kultūros ministerijos, paskelbė ekstremalią padėtį. Tai reiškia, kad nuo šiol kalno tvarkymo darbai turėtų pajudėti gerokai greičiau. Be to, bus galima naudoti pinigus iš valstybės rezervo.
„Nutarta skelbti tą ekstremalią situaciją todėl, kad norima išsaugoti paminklinį objektą. Juk visi mes užmirštame, kad tai yra piliakalnis. Ir eilę metų ir gamta savo daro, ir nesutvarkytas vandens nuvedimas, ir kartais gana neapgalvoti žmonių veiksmai, kada jie galvoja, kad čia turi būti rūmai, pilys ir taip toliau“, - komentavo Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Be to, nesutarimų epicentre dėl to, kaip turėtų būti tvarkomas, atsidūręs kalnas net bus nagrinėjamas Generalinėje prokuratūroje. Sostinės meras Remigijus Šimašius į ją kreipėsi reikalaudamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti, kas kaltas dėl tragiškos dabartinės nacionalinio simbolio būklės.
Kalną prižiūrinčio Nacionalinio muziejaus atstovai ragina verčiau ne kaltųjų ieškoti, o kuo skubiau imtis neatidėliotinų kalno problemų, kurių apstu.
„Šiaip tokiems neatidėliotiniems darbams reikėtų 1,6 mln. eurų. Tą kalną būtina tvarkyti. Visiems galiu pasakyti, kas betvarkys – muziejus ar ne muziejus – turės būti tvarkingai, pamažu apeita apie visą kalną. Dėl to, kad visi šlaitai turi problemų“, - sakė B.Kulnytė.
Neatidėliotinas dėmesys pietrytiniam kalno šlaitui reikalingas dėl to, kad jei čia susidariusios linijinės deformacijos artimiausiu metu susijungs, griūtis gali pasiglemžti net Aukštutinės pilies rūmų liekanas.
„Realiai kada tas šlaitas nušliauš, pasakyti negalime. Ar tai būtų šiandien, ar po mėnesio. Tiesiog mes procesą stebime“, - teigė S.Antušas.
Aplinkosaugininkai tvirtina, kad anksčiau ar vėliau vis tiek teks galvoti, kaip sutvirtinti kalną ir ne kuo kitu, o medžiais.
Kalno tvarkymas Lietuvai atsieis milijonus. Skaičiuojama, kad pietrytinio ir šiaurės vakarų šlaito bei kalno aikštelės tvarkymas Lietuvai atsieis mažiausiai 8 milijonus eurų.
