Tokį sprendimą priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.
Prašydama skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų į savivaldybę Vyriausybės pavedimu ketvirtadienį kreipėsi Kultūros ministerija. Šis veiksmas leidžia Gedimino kalno tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo.
Ekstremalios situacijų valdymo komisija operacijų vadovu paskyrė Kultūros viceministrą Renaldą Augustinavičių, o gelbėjimo darbų vadove paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Operacijų centras artimiausiu metu bus aktyvuotas Kultūros ministerijoje, pranešė savivaldybė.
Anot pranešimo, šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra pavojingos būklės.
„Linijinės deformacijos pietrytiniame šlaite artimiausiu metu gali susijungti ir iššaukti daug didesnės nuošliaužos susidarymą, negu kad praeitų metų spalį įvykusi nuošliauža šiaurės vakariniame šlaite ir kuri galėtų sąlygoti net Aukštutinės pilies rūmų liekanų griūtį“, - teigiama pranešime spaudai.
Šiuo metu jau tvarkomas šiaurės rytinis šlaitas, tam skirta 2,9 mln. eurų, ekspertai įspėja dėl pavojaus ir pietrytiniam kalno šlaitui. Skaičiuojama, kad jo ir viršukalnėje esančios aikštelės tvarkymui gali prireikti dar bent 5 mln. eurų.
Pernai liepą mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva sukviesta ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė, kad Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste.
R.Šimašius prokurorų prašo nustatyti kaltuosius dėl Gedimino kalno slinkimo
Sostinės meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.
Taip pat kyla įtarimų, ar dabartinei kalno būklei susidaryti įtakos neturėjo 2003 m. Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002 m. – 2009 m. vykdyti stambūs statybos darbai, t.y. atstatinėti istoriniai Valdovų rūmai.
„Daugelį metų Gedimino kalnas neturėjo vieno šeimininko, taip pat nebuvo tartasi su atitinkamos srities nepriklausomais specialistais dėl šio objekto ilgalaikės priežiūros bei trūko atsakomybės. Vis dėlto, nepaisant priemonių, kurių šiuo metu imamasi situacijai suvaldyti, būtina nustatyti ir šios situacijos priežastis bei asmenis, savo veiksmais prisidėjusius prie milijoninių išlaidų siekiant išsaugoti Gedimino kalną“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.
Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra avarinės būklės. Kultūros ministro praėjusių metų pavasarį sudaryta komisija konstatavo, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaitai turi avarijos grėsmės požymių ir rekomendavo neatidėliojant pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus. Lietuvos nacionalinis muziejus parengė Gedimino kalno šiaurės vakarų ir vakarų šlaito tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbų projektavimo (techninę) bei darbų atlikimo užduotį ir organizavo darbų pirkimą.
Šį mėnesį Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį, pagal kurią numatomų tvarkybos darbų vertė – 2,86 mln. Eur.
Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.
