Pranešimuose apie Ūkio ministerijos parengtą Ekonomikos skatinimo plano (ESP) projektą sušmėžavo 100 mln. litų suma. Nustebino ne jos dydis – ar maža pranešimuose įspūdingų skaičių, – o paskirtis. Kažkas brūkštelėjo, kad tiek reikėtų skirti Lietuvos vardui garsinti. Nemeluosiu, kad įsižnybau ar puoliau trinti akis. Tačiau nustebau gana smarkiai. Neaišku, ar tas skaičius dar kada nors pasirodys. Juk kalbėta apie kalbėjimą, kas galėtų būti.
Stebina ne suma. Viešiesiems ryšiams ir reklamai išleidžiami astronominiai pinigai. „PepsiCo“ kadaise keitė savo firminę spalvą iš raudonos į mėlyną ir už tai paklojo kelis milijardus JAV dolerių. Žinoma, kampanijoje dalyvavęs Michaelas Jacksonas buvo nepigus (lietuvių kultūrai didžiai nusipelniusi Bjork, palyginti su juo, yra vargo pelė).
Ir tikslas nestebina. Šalies reklama – brangus dalykas, reikalaujantis išmonės ir kūrybiškumo. Išmonės mums netrūksta – tai kanadietiškais medeliais sužaliuojame, tai skelbiame pasauliui, kad esame labai narsūs. Tiesa, rezultatų pasaulis nelabai mato, o ir mes patys juos kukliai vertiname, bet gal tai lietuviams būdingo nevisavertiškumo pasekmė.
Tad kas stulbina? Stulbina situacijos absurdiškumas. Juk norima garsinti nepasiekiamą pasakų šalį. Šalis ta Lietuva vadinas, tik į ją neskraido lėktuvai.
Kažin kokios reikėjo finansinės injekcijos, kad „flyLAL“ galėtų dirbti toliau?
Keista, kad žmogus, ant servetėlės brūkštelėjęs, jog 100 mln. litų norima išleisti šalies vardui garsinti, nesusiprotėjo, kad nepasiekiamos šalys niekam neįdomios. Ar pigiau būtų išleisti dar vieną fotografijų apie Lietuvą albumą?
Nepasiekiamoje šalyje yra Susisiekimo ministerija, tačiau susisiekimo vis mažėja. Ministrui Eligijui Masiuliui sausio 28 dieną buvo nusiųstas Verslo darbdavių konfederacijos laiškas, kuriuo įspėjama, kad Vilniui išnykus iš aviacijos bendrovių tvarkaraščio Lietuvos verslo nuostoliai gali būti milžiniški. Lietuvą aplenks ne tik turistai, bet ir investuotojai.
Gal tai lietuviška specifika – pirmiau nužudyti, o paskui gaivinti. Valdžia pirmiausia leido suvešėti finansiniu požiūriu abejotinoms „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ programoms, paskui ėmė žlugdyti projektą, o dabar kai kas rašinėja skaičiukus, skirtus Lietuvos vardui garsinti. Vyriausybė pirmiau prismaugė žiniasklaidą, o paskui pažadėjo kada nors pateikti gudrų naują planą jai remti. Kol plano nėra, intelektualai rypuoja dėl žiniasklaidos magnatų savivalės. Knygų leidėjai kalba, kad išnyks kai kurių rūšių knygos, nors jos labai svarbios kultūros plėtrai. „Nieko baisaus – skaitysime lotyniškai!“ − galbūt pasakys koks nors klasikinių kalbų mokovas.
„flyLAL“ atveju Lietuvos valdžia parodė didižiulę nekompetenciją. Nacionalinis oro vežėjas buvo nutupdytas ant žemės labai sovietiškai, gal netgi rusiškai. Dabartinėje Rusijoje gausu katastrofų, kylančių dėl žmonių aplaidumo ir didžiulio technikos nusidėvėjimo. Rytų kaimynės žiniasklaidos pranešimuose apie tokius įvykius pabrėžiama, kad prokuratūra pradėjo bylą. Suprask, kad ir kokia būtų netvarka, teisėsauga budi. Lietuvoje vyksta kažkas panašaus. Valdžia, atrodo, nesupranta, kad būti užkampiu yra katastrofa. „flyLAL“ žlugimo reikalais užsiėmė prokuratūra, bet prokurorai juk nevairuoja lėktuvų.
