Šeštadienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje keletą valandų trukusi piliečių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueiga nusprendė įkurti visuomenės judėjimą ir „imtis konkrečių veiksmų prieš cinišką nepagarbų, jau daug metų trunkantį valdžios požiūrį į savo šalies piliečius“.
Pirmiausia valdžios prašoma panaikinti“"nusikalstamas LEO LT bendrovės sutartis“ ir jos funkcijas perduoti naujai kuriamai Energetikos ministerijai. Dar valdžia raginama įvesti nekilnojamojo turto ir progresinius mokesčius, bent perpus susimažinti visų grandžių valdymo ir valstybės tarnautojų atlyginimams skirtas biudžeto išlaidas, drąsiai kelti viešumon ir teisiškai įvertinti ekonominių nusikaltimų mastą ir jų autorius, panaikinti visus biurokratinius darinius ir įstatymus, atvedusius Lietuvą iki pirmaujančių vietų Europoje pagal korupcijos ir emigracijos lygį.
Be to, prašoma artėjančiuose Prezidento rinkimuose remti tautos iškeltą Vilties prezidento (daugumos susirinkusiųjų nuomone, juo galėtų tapti teisininkas Kęstutis Čilinskas) kandidatūrą.
Būtent K. Čilinskas sueigoje Kaune daugiausiai kalbėjo apie „oligarchus ir galingą liūtą, įsikandusį į valstybę“, ragindamas „kažką daryti ir valstybę nuo to liūto išgelbėti“. Tai - bene pirmoji užduotis naujajam pilietiniam judėjimui (beje, vienas iš jam siūlomų vardų - Aušra), kuris turėtų remti tik gerus teisinius sprendimus ir pats tokius siūlyti.
Pavėlavęs į susirinkimo pradžią miesto meras Andrius Kupčinskas į sausakimšą savivaldybės salę nėjo, pasidairė prie durų ir išskubėjo į kitą renginį. Tarp sueigos dalyvių daugiausia buvo garbaus amžiaus žmonių.
Greta naujų ar seniau veikiančių nevyriausybinių organizacijų (dalyvavo veik 80-ies jų atstovai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kelmės, Druskininkų) aktyvistų, buvo ir visuomenei žinomesnių susirinkimo dalyvių. Tai - Paberžės klebonas Skaidrius Kandratavičius, režisierius Gytis Padegimas, verslininkas Augustinas Rakauskas, vienų Kauno gimdymo namų direktorius Kęstutis Stankaras, chorvedys profesorius Albinas Petrauskas bei kiti.
Ko ne visi kalbėjusieji karštai ragino susirinkusius „kilti ginti savo gyvenimus, kaip pridera tikriems valstybės šeimininkams“.
„Tikiuosi, kad tauta išaugo iš savo vystyklų ir subrendo kaip savo valstybės šeimininkė, - apeliavo į bendraminčius ukmergiškis verslininkas Albinas Strielčiūnas. - Galvokime, kad pastarųjų 18 metų etapas buvo tamsa. Šiandien mes pradedame keltis. Į aušrą. Europos Sąjunga mums netrukdo kurti savo gyvenimą savo namuose, bet trukdo savi valstybės tarnautojai, kurie stengiasi išlaikyti savo kėdes. Nes įsitikinę: būtent mes savo prasto gyvenimo sąlygomis privalome jiems sukurti gerą gyvenimą“.
Daug karčių žodžių sueigoje adresuota partijoms, kurios „pačios pasiskirsto lėšas, o paskui už jas agituoja žmones, ir rinkimuose realios demokratijos nėra“, valdžiai, kuri „diržų susiveržimą pradėjo ne nuo stambių korporacijų, o nuo varganų piliečių“. Net - Sąjūdžiui, „į kurį sulindo partorgai ir juo pasinaudoję puikiai susitvarkė savo ir savo vaikų gyvenimus“.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius perspėjo auditoriją tokiais žodžiais: „Kuo toliau, tuo daugiau reiškinių matau, panašių į 1940-jų metų reiškinius, kai 22 metus gyvavusi Lietuvos nepriklausomybė buvo užgniaužta. Mes turime viską padaryti, kad ta istorija nepasikartotų", - ragino socialdemokratų sąjūdžio vadovas.
