Tarnyba aiškina, kad produktas klaidina pirkėjus, neva jie gali manyti, kad rinkdamiesi riešutų kremą ar chalvą perka sviestą. Verslininkės tai vadina absurdu, o tarnyba pirštu beda į Europos Komisiją, esą ji neleidžia bet kokiems produktams lipdyti etikečių su žodžiu „sviestas“.
Aiškėja ir tragikomiškų detalių – pasirodo, Lietuva turėjo Europos Komisijos prašyti išimčių savo vaizdingiems produktų pavadinimams, tačiau… pavėlavo.
Kaunietė Dovilė Stonė su drauge verslo ėmėsi prieš šešerius metus – įkūrė mažąją bendriją, kurią pavadino „Sviestas sviestuotas“ ir pradėjo gaminti produkciją iš riešutų. Stiklainėliuose – įvairūs riešutų kremai bei chalva. Tačiau prieš pat šventes veikla ėmė nebesisekti, kaip sviestu patepta. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai užkliuvo etiketėse nurodytas prekės ženklas.
„Tarsi taip klaidiname vartotoją, nes jis, pamatęs stiklainėlį su ruda kremine mase kažkur tikrai ne pieno skyriuje, galvos, kad perka sviestą“, – sako direktorė Dovilė Stonė.
Posakis „Sviestas sviestuotas“ mūsų kalboje reiškia „tą patį per tą patį“ ir yra vartojamas kaip žodžių junginys. Tačiau tarnyba „sviestą“ vertina kaip atskirą žodį.
„Ta situacija absurdiška, nes tai tiesiog posakis, frazeologizmas, kuris nieko bendra su tuo gaminiu neturi“, – pasakoja D. Stonė.
Apie šią sviestinę, bet su sviestu nieko bendra neturinčią istoriją jau pora savaičių ošia ir socialiniai tinklai, ir politikai. Seimo Kaimo reikalų komitetas sušaukė net nuotolinį posėdį, o jame išgirdo Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vadovės paaiškinimą – tam, kad „Sviestas sviestuotas“ ir toliau galėtų taip vadintis, jam trūksta… pieno.
„Europos teisingumo teismo sprendime akcentuojama, kad pieno terminai negali būti vartojami apie augalinės kilmės produktus“, – teigia tarnybos atstovė Ona Keblienė.
Tai reiškia, kad pieno produktus savo pavadinimuose gali minėti tik tos įmonės, kurios ir gamina būtent… pieno produktus. Taip Europos biurokratai siekia užtikrinti pieno produktų kokybės standartus – kad žmonės, pirkdami pieną, sviestą ar sūrį būtų tikri, kad valgys tikrus gaminius, o ne kokius pakaitalus. Visgi vaizdingų pavadinimų, ypač saldumynų lentynose, gausybė.
Štai „Paukščių pienas“ neturi nieko bendra su paukščiais, „Karvutė“ tikrai ne jautienos skonio, „Aguonoje“ nėra pačių aguonų, „Meška šiaurėje“ nesusijusi nei su lokiais, nei su šiaure. „Gaideliai“ – irgi ne tie, kurie kaime žadina rytais, o „Ananasuose“ ar „Obuoliukuose“ šių vaisių – nebent skonio užuomazgos. Ką jau kalbėti apie obuolių sūrį ar Kūčių patiekalą – aguonų pieną. Klausimų kyla ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Pranckiečiui.
„Jeigu žiūrite čia, parašyta „Lietuvos Respublikos Seimas“, bet tikrai dėžutėje neuždarytas Lietuvos Respublikos Seimas“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė paaiškina, kodėl minėti pavadinimai atitinka europinius nutarimus, o „Sviestas sviestuotas“ – ne.
„Bičių pienelis nėra augalinės kilmės produktas, dėl to terminas „bičių pienelis“ gali toliau būti laisvai vartojamas. Prekės ženklas „Paukščių pienas“ naudojamas saldainių pramonėje, taip pat gali būti laisvai vartojamas, nes tai yra saldainiai, kurių sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto“, – sako O. Keblienė.
Beje, paaiškėjo, kad Lietuva jau prašė Europos Komisijos leisti produktus vadinti savais vardais – obuolių sūriu, slyvų sūriu, aguonų pienu ar žemės riešutų sviestu. Tačiau Komisija esą atšovė, kad Lietuva pavėlavo – šiuos prašymus reikėjo teikti 2004-aisiais, stojant į Europos Sąjungą. Tik bėda, kaip sako valdininkai, kad tuo metu niekas taip gerai neišmanė reglamentų, o ir klausimas nebuvo pats svarbiausias. Galbūt ir riešutų sviesto dar ne visi Lietuvoje buvo ragavę.
„Tai nėra VMVT reikalavimai, tai nėra Lietuvos sugalvoti reikalavimai, tai yra europiniai reikalavimai, kurie išaiškinti specialiu Europos teisingumo teismo sprendimu“, – pasakoja O. Keblienė.
Dabar dėl „Sviesto sviestuoto“ sukruto net dvi ministerijos – Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų.
„Situacija nenormali, tai yra tik viena iš šimtų situacijų, su kuriomis susiduria mūsų smulkieji verslai. Nuo šiol verslo priežiūra turi remtis prevencija, geranoriškumu, konsultacijomis iš anksto. Kalbame apie prekės ženklą, kuris yra legalus. Dėl to VMVT neturėtų maišyti prekės ženklo ir produkto aprašymo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Nenorėčiau tikėti, kad Komisija yra ta institucija, kurioje negirdimi argumentai. Tuos argumentus reikia išsakyti – ir ne tik vietiniame lygmeny, kaip iki šiol, bet ir aukštesniam, ką aš ir pasiruošęs padaryti“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministrai žada peržiūrėti ir verslo reguliavimą, ir bandyti vėl kreiptis į Europos Komisiją. Tuo metu dažnai įmonių pavadinimus peikiantys kalbininkai šįkart stoja „Sviesto sviestuoto“ pusėn. Pasak Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko, labai maža tikimybė, kad kas nors nusipirktų riešutų kremo, bet galvotų, kad valgys sviestą stiklainėlyje.
„Tai yra frazeologizmas, jo reikšmė yra „per daug“, „perteklius“, „labai gausu“, „labai apstu“. Tikrai, jei žmogus yra girdėjęs tokį posakį, o aš manau, kad absoliuti dauguma lietuvių girdėję posakį „sviestas sviestuotas“, tai abejonių neturėtų kilti“, – sako Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Taigi, verslininkės savo mažosios bendrijos pavadinimą galės naudoti, kol Lietuva gaus atsakymą iš Europos Komisijos. Jei jis bus neigiamas – teks galvoti naują pavadinimą. O tai reiškia – iš naujo jaukintis pirkėjus.
„Sunku būtų ir motyvacijos surasti bandyti viską daryti vėl“, – pasakoja D. Stonė.
Dovilė Stonė kelia ir retorinį klausimą – kodėl pavadinimas užkliuvo Maisto ir Veterinarijos tarnybai, tačiau Patentų biurui jis tiko.
