Klaipėdos policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius pedagogams, su jaunimu dirbantiems specialistams bei uostamiesčio vaikų tėvams pasakoja, kiek ir kokius nusikaltimus daro pajūrio nepilnamečiai. Pernai dėl jų nusikaltimų Klaipėdoje buvo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai.
„Dominuoja, kaip ir anksčiau, turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos – tai vagystės. Daugiausia vagystės iš prekybos centrų“, – pasakoja G. Pocevičius.
52-iems jauniesiems nusikaltėliams buvo nuo 16 iki 18 metų, 12-ai – nuo 14 iki 16. Didžioji dalis mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Pernai Klaipėdos nepilnamečiai įvykdė 743 administracinius nusižengimus. 69 daugiau nei 2023 m.
„Smurtinio pobūdžio veikos, kai vaikai aiškinasi santykius tarpusavyje. Pastebima, kad dažniausiai tai vyksta ugdymo įstaigose ir prie ugdymo įstaigų“, – sako G. Pocevičius.
Siekdami pažaboti smurtą uostamiesčio mokyklose, valdininkai planuoja už 300 000 eurų įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Vaikai tikina, kad smurto daugėja
Apie smurtą kalba ir patys nepilnamečiai. Anot jų, nors fizinio smurto mokyklose vis mažiau, tačiau psichologinio tik daugėja:
„Aš manau, prasideda maždaug nuo septintos klasės ir tęsiasi taip toliau. Dėl išvaizdos, dėl socialinio būdo, gal skurdesni, ar kažkas panašaus.“
„Įžeidinėjimai visokie ir visą kitą. Ten dėl rūbų, kai mokykloje ale „aukštesni“ mokiniai yra, ten kur tėvai daugiau turi, tai irgi vyksta patyčios.“
„Nenustojo lįsti, reikėjo papurtyti.“
Vis tik anot specialistų, didžiausia mokinių bėda – priklausomybės. Ypač rūkalams. Tiksliau, elektroninėms cigaretėms, į kurių skystį įmaišo narkotikų.
„Vartoja kelias medžiagas. Pagrinde kelias, kartais pasitaiko epizodų su raminamaisiais vaistais“, – teigia Priklausomybės ligų centro Vaikų skyriaus vedėja Simona Kacevičė.
Su problema kovoja ne tik mokyklos
Dažniausiai rūkomus narkotikus, tarp jų ir kanapes, vartoja tvarkingų, pasiturinčių šeimų atžalos. Kai kurie aiškina, kad jiems taip po mokslų pailsi smegenys, ar atvirkščiai – padeda mokytis visą naktį.
„Turėjom atvejų net 12-os metų, kuris lankė. Psichoaktyvių medžiagų žalingas vartojimas: marihuana, visi veipai, į kuriuos pilna nelegalias medžiagas“, – sako S. Kacevičė.
Kovą su vaikų priklausomybėmis labai apsunkina tai, jog tėvai nesikreipia pagalbos. Mat daugumai gėda, kad jų šeimą užklupo tokia liga.
Su priklausomybėmis tenka kovoti ir miestui. Pernai 10 Klaipėdos mokyklų tualetuose buvo įrengti paprastų ir elektroninių cigarečių dūmus fiksuojantys detektoriai. Informacija apie rūkančius mokinius aparatai perduoda tiesiai budintiems mokytojams į mobiliuosius telefonus. Vaikai dabar rūko kitur.
„Nebeliko būrių, besibūriuojančių mokinių. Tualetai tapo naudojami pagal paskirtį“, – sako V. Raugelė.
Tad šiemet tokie detektoriai atsiras dar dešimtyje uostamiesčio mokyklų. Vis tik, anot Klaipėdos valdžios atstovų, dažnai jų pasiūlymai su vaikų priklausomybėmis kovoti visos šalies mastu, atsitrenkia į įvairių ministerijų duris. Pavyzdžiui, uostamiesčio vadovai teikė siūlymą elektronines cigaretes priskirti psichoaktyvių medžiagų grupei, tačiau Vilnius į tai nesureagavo.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
