„Nemuno aušros“ frakcijos narės Linos Šukytės-Korsakės pateiktame įstatymo projekte teigiama, kad dabar vienkartinės elektroninės cigaretės yra ypač patrauklios jauniems žmonėms.
„2023 metais atliktas Europos Sąjungos tyrimas parodė, kad dauguma elektroninių cigarečių vartotojų pasirenka įkraunamus garus, o vienkartinės versijos buvo populiariausios tarp 15–24 metų amžiaus jaunuolių.
Lengvai naudojamos ir visur socialiniuose tinkluose reklamuojamos vienkartinės elektroninės cigaretės yra patrauklios ir dėl mažos kainos“, – sako Seimo narė.
Politikės teigimu, 5 ar 6 eurus kainuojanti vienkartinė elektroninė cigaretė yra perpus pigesnė už 20 cigarečių pakelį, o kai kurias tokias cigaretes galima išpūsti iki 9 tūkst. kartų, tad tai prilygsta daugiau nei 300 cigarečių.
„Europos kovos su rūkymu organizacijos vienkartines elektronines cigaretes su ličio baterija vadina „ekologine katastrofa“, nes jos prilygsta 300 įprastų cigarečių ir dažniausiai išmetamos per penkias dienas nuo jų įsigijimo, o įkraunamos versijos gali veikti maždaug šešis ar septynis mėnesius“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.
Lietuva, pasak politikės, gerokai viršija Europos mokyklų alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrime (ESPAD) dalyvaujančių šalių vidurkį pagal įvairius rodiklius.
Štai naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos rodiklis siekia 7 proc., ESPAD šalių vidurkis – 4 proc., rūkiusiųjų elektronines cigaretes Lietuvos rodiklis siekia 65 proc., ESPAD šalių vidurkis – 40 proc.
O mokinių, kurie būdami 13 metų ar jaunesni surūkė pirmąją cigaretę Lietuvos rodiklis siekia 33 proc., ESPAD šalių vidurkis – 18 proc.
ESPAD 2024 m. tyrimo Lietuvoje duomenimis, elektronines cigaretes moksleiviai pirmą kartą pabando vidutiniškai 12,9 metų, o kasdien jas vartoti pradeda sulaukę vidutiniškai 13,5 metų.
„Kaip ir tabako cigarečių atveju, yra moksleivių, kurie pirmą elektroninę cigaretę vartojo ir net kasdien pradėjo vartoti jau 9 metų ar ankstesniame amžiuje.
Nuo 2015 metų beveik 25 procentiniais punktais (4 kartus) išaugo elektronines cigaretes pirmą kartą pavartojusių 13 metų ar jaunesnių respondentų skaičius (nuo 7,3 proc. iki 32 proc). 2015 metais ir 2019 metais buvo didesnis vaikinų procentas, o nuo 2024 metų – merginų.
Respondentų, kurie nurodė, kad pradėjo kasdien vartoti elektronines cigaretes būdami 13 metų ar jaunesni, yra 9,5 proc., ir tai yra 7,3 procentiniais punktais daugiau nei 2015 metais. Vaikinams (10,3 %) tai labiau būdinga nei merginoms (8,7 proc.)“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojo 51,2 proc. respondentų, o per pastarąsias 30 dienų iki apklausos elektronines cigaretes vartojo 19,2 proc. respondentų.
O 2021–2022 m. HBSC tyrimą (paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje) vykdžiusiose šalyse ar jų regionuose bent kartą per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes vartojo kas dešimtas 11–15 m. mokinys, o Lietuvoje – kas penktas mokinys (2014 m. – 12 proc., 2018 m. – 18 proc., 2022 m. – 21 proc.).
„Lyginant su kitomis šalimis ir regionais, pagal elektroninių cigarečių vartojimo per paskutines 30 dienų paplitimą tarp 11 m. ir 13 m. mokinių Lietuva buvo antroje vietoje (po Bulgarijos), o tarp 15 m. mokinių – pirmoje vietoje. L
Lietuvoje 13 m. amžiaus mokinių grupėje elektroninių cigarečių vartojimas per paskutines 30 dienų buvo didesnis tarp merginų (20 proc.) nei tarp vaikinų (13 proc.), o kitose amžiaus grupėse reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta. Pastebima, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimo per paskutines 30 dienų paplitimas buvo didesnis tarp merginų, kurių šeimos socialinė ekonominė padėtis buvo prastesnė“, – sakė Seimo narė.
Jos teigimu, Belgija nuo šių metų sausio tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje uždraustos vienkartinės elektroninės cigaretės.
„Netrukus tą padaryti planuoja ir Prancūzija, kuri pateikė pasiūlymą Europos Komisijai ir gavo pritarimą panašiam draudimui“, – sakė politikė.
L. Šukytė-Korsakė neatmeta, kad jei įstatymo pakeitimai bus priimti, yra tikimybė, kad gali atsirasti nelegali prekyba vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis.
„Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos verslo subjektams, vykdantiems prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis. Šie subjektai turės siaurinti savo pasiūlos spektrą“, – dėmesį atkreipė ji.
Jei įstatymo pakeitimams pritartų ir Seimas, nauja tvarka įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.
Belgija – pirmoji šalis, uždraudusi elektronines cigaretes
Šių metų pradžioje Belgija tapo pirmąją ES šalimi, visiškai uždraudusia prekybą vienkartinėmis el. cigaretėmis.
Už kontrolę atsakingos institucijos į naujus planus žiūri atsargiai ir teigia, kad įvedus naujų reikalavimų vertėtų peržiūrėti ir kontrolei skirtas lėšas.
Per praėjusius metus Lietuvoje įsigaliojo ne vienas sprendimas, susijęs su el. cigaretėmis: uždrausti skoniniai gaminiai, elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, kuriame yra cukraus ar saldiklių, o nuo šių metų – apribotas tabako gaminių, įskaitant ir el. cigaretes eksponavimas prekybos vietose.
Visgi vartotojai tikina vis dar galintys prekybos vietose įsigyti el. cigarečių su skoniais, o kartais jų randa ir internete. Lietuvos policijos duomenimis, per praėjusius metus nustatyti 34 nelegalaus tabako gaminių platinimo atvejai. Pareigūnai pastebi, kad spręsti apie šių metų pokyčius dar anksti, nes sugriežtinta tvarka įsigaliojusi neseniai.
„Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas, išskyrus administracinio kodekso 77 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 220 iki 320 eurų. Pakartotinis nusižengimas vertinamas 320–580 eurų bauda“, – teigia policijos atstovai.
Reguliavimo daug, tačiau efektyvumas kelia klausimų
Lietuvos policijos duomenimis, už veiklos, susijusios su tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, neapdorotu tabaku, priežiūrą yra atsakingos kelios institucijos: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), savivaldybių merai arba jų įgaliotos savivaldybių administracijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, policija, kitos valstybinės priežiūros ir teisėsaugos institucijos.
Kalbinti VVTAT atstovai, paklausti apie draudžiamų prekių prieinamumą rinkoje pabrėžia, kad patikrinimai vykdomi pagal tai, kiek resursų tam skirta.
„Atskiras finansavimas el. cigarečių rinkos priežiūrai nėra numatytas. Patikrinimai ir bandymai atliekami iš gaunamų asignavimų, paskirsčius resursus pagal prioritetus ir situaciją rinkoje. Taigi, skyrus didesnius resursus el. cigarečių rinkos priežiūrai, mažiau resursų tenka kitų prekių grupių (žaislų, tekstilės, elektros buitinių prietaisų, chemijos gaminių ir pan.), kurias prižiūri VVTAT, kontrolei“, – sako VVTAT atstovai.
Be to, VVTAT žmogiškieji resursai naudojami ne tik rinkos priežiūrai, bet ir vėlesniems teisminiams procesams, o didžioji dalis tarnybos nutarčių yra skundžiami teismui.
„Procesai užtrunka, VVTAT teisininkai turi teikti dokumentus, atsiliepimus. Kol kas visi pirmoje teismo instancijoje priimti sprendimai patvirtino VVTAT nutarimus, tačiau daugelis teismo sprendimų yra toliau skundžiami“, – pasakoja specialistai.
Tarnybos atstovai pripažįsta, kad įvedus naujus, papildomus ribojimus ir išplėtus kontrolės apimtis, reikėtų naujų kompetencijų ir atitinkamos srities specialistų, todėl sėkmingam reguliavimui papildomas finansavimas būtų reikalingas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
