Šis organas, anot „InMedica“ Saulėtekio ir Antakalnio klinikų Vilniuje šeimos gydytojo Rimgaudo Vincevičiaus, neretai vadinamas „organizmo laboratorija“, tačiau net ir tai, ką dedame į burną, gali išderinti visą jų darbą ir skatinti riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse.
Su šeimos gydytoju R. Vincevičiumi kalbėjomės, už ką atsakingos kepenys, kas skatina jų suriebėjimo išsivystymą ir kaip gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti kovoti su šia būkle.
Pašnekovo teigimu, kepenys atsakingos už daug skirtingų organizmo funkcijų, dėl šios priežasties ir yra gavę pavadinimą „organizmo laboratorija“, kurioje gaminama tai, kas organizmui reikalinga, ir neutralizuojama tai, kas kenkia.
„Kepenų gaminama tulžis dalyvauja riebalų virškinime, sintetina žmogui reikalingus baltymus, riebalus, angliavandenius, čia kaupiamos geležies, vario, kitų mikroelementų, įvairių vitaminų atsargos, sintetina vitaminą A, dalyvauja palaikant vienodą gliukozės kiekį kraujyje“, – kepenų funkcijas vardijo šeimos gydytojas.
Dažniausiai kenčia vartojantys alkoholį
Kepenys atlieka ir dar vieną labai svarbią funkciją – skaido įvairias toksines medžiagas, vaistus ir alkoholį. Būtent pastarojo vartojimas yra dažniausiai diagnozuojama kepenų suriebėjimo priežastis.
„Dažniausia kepenų suriebėjimo priežastis yra alkoholio vartojimas (apie 70-85 proc.) ir ne visada dideliais kiekiais, didelis riebalų, pridėtinio cukraus ir greitųjų angliavandenių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas“, – kalbėjo R. Vincevičius.
Pasiteiravus, kas vyksta kepenyse, kai šios riebėja, šeimos gydytojas paaiškina:
„Kepenų suriebėjimas – tai riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse, kuomet ląstelės praranda savo pagrindines funkcijas ir pradeda trikti jų darbas – lėtėja toksinų skaidymas, reikalingų medžiagų – vitaminų, baltymų ir tulžies – gamyba, trinka virškinimas.”
R. Vincevičius sako savo darbinėje praktikoje, atliekant echoskopinį pilvo organų ištyrimą, matantis suriebėjusias kepenis vis dažniau. Išties, kepenų suriebėjimą galima laikyti šių laikų rykšte – sėslus gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba skaudžiai atsiliepia kepenų sveikatai.
„Atliekant pilvo organų echoskopinį ištyrimą, suriebėjusių kepenų vaizdą matau pakankamai dažnai. Tai žmonės su viršsvoriu, galvojantys, kad pas juos yra sutrikusi medžiagų apykaita, todėl negali pakankamai judėti dėl sąnarių ar nugaros skausmų. Dėl to vartoja daug medikamentų, kurie ir kenkia jų sveikatai.
Bet dažniausiai pirminė priežastis – tai nesaikingas riebalų, ypač transriebalų ir maisto produktų su gausiu cukraus bei kitų angliavandenių kiekiu, vartojimas. Alkoholio taip pat.“
Pirmieji simptomai – tik ligai progresuojant
Kepenų suriebėjimas yra klastinga būklė – pradžioje jis nepasireiškia jokiais simptomais, ne veltui sakoma, kad kepenų neskauda.
Tik ligai progresuojant ima pasireikšti pirmieji simptomai, kurių negalima praleisti pro akis – jie nebūtinai išduos kepenų suriebėjimą, tačiau apsilankyti pas gydytoją būtina:
„Riebėjant kepenims jos pamažu didėja, blogėja jų funkcija, todėl vėliau gali pasireikšti tokie simptomai kaip nemalonus, sunkumo jausmas po dešiniu šonkaulių lanku, blogiau virškinamas riebus maistas.”
Dėl simptomų nebuvimo ankstyvose stadijose dažnai kepenų suriebėjimas aptinkamas atsitiktinai arba tikslingai atliekant tyrimus asmenims, kurie patenka į didesnės rizikos grupę.
„Jis aptinkamas atsitiktinai atliekant pilvo organų ultragarsinį ištyrimą arba tikslingai tiriant pacientus, turinčius metabolinį sindromą (pilvinis nutukimas, trigliceridų ir gliukozės kraujyje padidėjimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas), sergančius cukriniu diabetu, esant padidintam cholesterolio, kepenų fermentų kiekiui kraujyje“, – aiškino šeimos gydytojas.
Diagnozavus kepenų suriebėjimą svarbu nustatyti jo priežastį, todėl R. Vincevičius pataria kreiptis į šeimos gydytoją. Nustačius priežastį, skiriamas tikslingas gydymas, kuris parenkamas atsižvelgiant ir į gretutines paciento ligas – cukrinį diabetą, podagrą, cholesterolio padidėjimą, nutukimą.
Stebuklingos piliulės nėra
Dažniausiai pacientams skiriamas nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda kovoti su šia būkle.
„Gydymo būdai dažniausiai yra „pakankamai sunkūs“ pacientui, nes reikia keisti patį gyvenimo būdą – mitybą, mažinti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, didinti fizinį aktyvumą – mažiausiai 30-40 minučių per dieną vaikščiojimas, mankšta, plaukimas, važinėjimas dviračiu“, – patarė pašnekovas.
Turintiems sąnarių ar stuburo patologijų, kitų gretutinių ligų, apsunkinančių judėjimą ir aktyvumą, R. Vincevičius pataria pasikonsultuoti su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju ir kineziterapeutu.
Taip pat būtina vartoti trūkstamus mikroelementus, vitaminus. Šeimos gydytojas pažymi, kad sveikimo procesą spartina ir kepenų žalojimą stabdo hepatoprotektorių vartojimas, veiksmingas ir protarpinis badavimas ar pasninkavimas. Tačiau net pakeitus gyvenimo būdą nereikėtų tikėtis greitų pokyčių.
„Kepenų suriebėjimas atsiranda ne per vieną ar dvi dienas, todėl ir gydymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastangų iš paciento. „Stebuklingos piliulės“ ar „kelių dienų detokso programos“, po kurių rytojaus dieną būsite sveikas, deja, nėra“, – sako šeimos gydytojas.
Nors keisti gyvenimo būdą nelengva, tačiau būtina, jei kepenys suriebėję, kitu atveju ši būklė gali komplikuotis: „Dažniausia kepenų suriebėjimo komplikacija – kepenų cirozė. Vėliau gali vystytis ir kepenų vėžys.“
Pataria keliais produktais praturtinti mitybą
Vis dėlto, visada geriausia nesusirgti ir rūpintis savo sveikata. „InMedica“ klinikų šeimos gydytojas R. Vincevičius pataria nevartoti arba labai sumažinti suvartojamą alkoholio kiekį, vartoti kuo mažiau riebaus, ypač gyvulinės kilmės, maisto.
Saiko nereikėtų pamiršti ir vartojant pieno produktus – grietinę, įvairius sūrius, varškę, ledus, majonezą.
„Į savo mitybos racioną įtraukti geros kokybės alyvuogių ar linų sėmenų aliejų. Pakankamas žuvies, daržovių, riešutų, sėklų ir grikių vartojimas padeda saugoti jūsų kepenis ir palaikyti normalią jų funkciją“, – patarimais dalijosi pašnekovas.
R. Vincevičius pažymi, kad taip pat labai svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą ir rūpintis savo kūnu.
„Dievas sukūrė žmogų, bet nesukūrė jam atsarginių dalių..., – sako gydytojas ir priduria. – Galite pasakyti – juk jau yra genų inžinerija, organų transplantacija. O aš jūsų paklausiu – o kada tai bus, kiek reikės laukti? Juk gyvename tai šiandien...“
Suriebės ne tik kepenys...
O paskui pezi niekus
