Be viso to, sugrąžinus didesnį – 21 proc. – pridėtinės vertės mokestį (PVM), ugdymo įstaigų maitintojams pabrango ir „nemokamas“ moksleivių maitinimas, kuris priklauso net ir turtingiausių tėvų vaikams.
Dėl to kai kurie maisto gamintojai, deja, ėmėsi ieškoti pigesnių produktų. O jie, kaip spėjama, gali būti ir su muselėmis ar šiaip pagedę.
Mokykla valgyklos vis dar neturi – galbūt bus tik po Naujųjų?
Naujienų portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusių tėvų laiškas, esą jų vaikų mokykloje – Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje – vis dar yra remontuojama valgykla, nors mokslo metai prasidėjo jau prieš 2 mėnesius.
„Tik po Kalėdų gal atidarys ir tai dar nežino, ar tikrai. Gal per daug užsiėmę buvo direktorės ir pavaduotojų kabinetų atnaujinimu, kur dabar tik su kortelėmis galima įeiti.
Įdomu, kodėl darbuotojų kabinetams, o ne vaikams buvo teikiama pirmenybė? Ar mokyklos gali taip elgtis?“ – teiravosi skaitytoja.
Ji pasidalijo savo vaikų darytomis nuotraukomis, kuriose matyti dabartinis maisto pasirinkimas: viena sriuba (1 euras) ir 1–2 patiekalai (4 eurai).
Vanduo ar sultys – 0,70 euro, o įvairios bandelės – nuo 0,50 iki 2 eurų.
Mokykla valgyklos neremontavo 36 metus
Gimnazijos direktorė Undinė Diana Tumavičienė pripažino, kad gamybinės valgyklos patalpos nebuvo nė karto remontuotos nuo pat 1988 m.
Taigi, norint mokiniams ir darbuotojams teikti kokybiškas maitinimo paslaugas, remontuoti valgyklą esą jau buvo būtina.
Teiginį, kad remontas buvo pradėtas tik mokslo metų pradžioje, ji paneigė paminėdama, jog projekto pirkimas buvo pradėtas dar 2023 m. birželį, buvo vykdomi konkursai, laukiama tinkamų pasiūlymų ir t. t.
„Valgyklos remonto darbų apimtis yra didžiulė ir šį remontą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Esame labai dėkingi už skirtą finansavimą.
Darbus planuojama pabaigti iki šių metų pabaigos (gruodžio 30 d.). Vykstant darbams, atsiranda nenumatytų situacijų, todėl proceso eigoje reikia atlikti papildomus sprendimus, kurie reikalauja ir papildomo laiko“, – komentavo direktorė.
Ji patikino, kad šiuo metu yra nupirkta paslauga atvežamam karštam maistui, kuriuo visi mokiniai yra maitinami valgyklos salėje, kadangi remontas vyksta tik gamybinėse patalpose.
„Suremontavus gamybines patalpas, bus atliekamas naujas maitinimo paslaugų pirkimas, nurodant, kad maistas gaminamas valgykloje. Numatyta ir švediško stalo galimybė. Tada ir paaiškės, kiek kainuos pietūs po remonto“, – nurodė U. D. Tumavičienė.
Ji vardijo, kad savivaldybei skyrus finansavimą buvo atlikti laiptų, įėjimo ir šaligatvio remontai, įrengtas nusiraminimo kambarys, išmanieji ekranai, atnaujinta 10 kabinetų: „Darbuotojų kabinėtų remontas šiais metais nevyko.“
Tokia mokykla be valgyklos – ne vienintelė
Sostinėje esanti Karoliniškių gimnazija mokinių šiuo metu irgi dar nemaitina, kadangi laimėję konkursą tiekėjai persigalvojo:
„Dar reikėjo laiko, kol atsirado nauji maitintojai. Šiuo metu dar tik kraustosi į mūsų patalpas. Apgailestauju, situacija – tikrai nemaloni. Bet, atrodo, jau greitai turėtų pasikeisti į gerą.“
Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorė Nerija Baltrėnienė taip pat pripažino, kad valgykla šiuo metu dar remontuojama, taigi mokykla maitina tik nemokamus pietus gaunančius vaikus.
Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazija irgi turės naujus tiekėjus, tad šiuo metu esą yra vertinami pokyčiai: „Nuo komentarų susilaikysime.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo klausimu komentavo taip: „Mokinių maitinimą organizuoja pačios mokyklos ir steigėjai.
Nėra nustatyta, ar mokyklai privaloma turėti būtent valgyklą, tačiau privaloma mokiniams sudaryti galimybę pavalgyti karšto maisto, pristatant jį iš kitur.“
Tokios mokyklos nejaučia atsakomybės ne tik dėl mokinių
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentės Eurikos Turonienės vertinimu, tai, kad daugelis mokyklų maitintojų paiešką viešųjų pirkimų sistemoje pradeda likus tik 1–2 mėn. iki mokslo metų pradžios, rodo didelį neatsakingumą.
Anot jos, tokios mokyklos neįvertina, kad ne tik viešųjų pirkimų procesą, įskaitant ir galimus ginčus teismuose, būtina baigti iki Rugsėjo 1–sios, bet ignoruoja ir būsimo maitintojo laiko poreikį.
Kadangi jam reikės spėti ne tik įrengti valgyklas, bet ir surasti tinkamus darbuotojus būtent mokyklų valgykloms, nuo kurių priklausys vaikų maitinimo kokybė.
„Kaip žinia, tokių žmonių komandos nesėdi iki paskutinės savaitės prieš Rugsėjo 1–ąją, laukdamos atsakymo, turės žmonės darbą sezonui ar ne. Tokie žmonės savo darbo vieta pasirūpina iš anksto ir su garantijomis.
Todėl ir lieka tik bele kas, sutinkantis dirbti tų mokyklų komandose, kurios paskelbia laimėtoją likus tik kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios. Tokiais atvejais darbdavys jau neturi galimybių ir laiko kelti kokybės kartelę darbuotojų atrankoje“, – dėstė E. Turonienė.
Nemokamai maitina ir turtingiausiųjų vaikus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad Lietuvoje jau kelerius metus nemokami pietūs skiriami kiekvienam priešmokyklinukui, pirmokui ir antrokui, neatsižvelgiant į šeimos pajamas ir be jokio atskiro prašymo.
Taigi jis suteikiamas tiek nepasiturinčių, tiek ir turtingiausių šeimų vaikams.
Pasak ministerijos, tėvai gali nebent informuoti mokyklą, kad nėra poreikio jų vaikams skirti nemokamą maitinimą.
Ji aiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant ugdyti mokinių sveikos mitybos ir gyvensenos įpročius, mažinti mokinių socialinę atskirtį ir diferenciaciją:
„Be abejonės, tai palengvino šeimų kasdienybę, nes pačių mažiausiųjų maitinimu pasirūpinama mokyklose, tą rūpestį nuimant nuo tėvų pečių.“
SADM teigimu, sprendimas nemokamai maitinti tik priešmokyklinukus, 1–2 klasių moksleivius priimtas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir į tai, kad mitybos įpročiai pradeda formuotis ankstyvame vaiko amžiuje.
Ji atskleidė, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį nemokamus pietus mokyklose gavo apie 124 tūkst. mokinių (33 proc. visų šalies mokinių), iš kurių net 91 tūkst. (73 prorc.) maitinimą gavo nevertinant pajamų. Taigi, tarp jų – ir turtingų tėvų vaikai.
„Nemokamas“ maitinimas – arba nuostoliai, arba vabalai?
Pasak Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentės, kai vietoje 9 proc. buvo grąžintas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), maitinimas mokyklose pabrango apie 11 proc. Vidutiniškai – nuo 3,80 iki 4,25 euro.
„Priminsiu, kad „nemokamas maitinimas“ taip pat apmokestinamas 21 proc. PVM ir mums mokestis papildomai dar padidintas 0,6 proc., kurį privalome sumokėti viešųjų pirkimų sistemai CPO.
Tikrosios „nemokamo maitinimo“ kainos savivaldybės, pvz., Vilniaus, iki šiol vis dar nepadengia ir apsimeta „negirdinti“, „nesuprantanti“, kiek tai kainuoja iš tikrųjų“, – piktinosi E. Turonienė.
Dėl to, anot jos, matome atvejus, kad kai kurie maitintojai bando tokio maitinimo sąnaudas mažinti įtartinos kokybės žaliavomis, gaunamomis už įtartinai mažą kainą:
„Pvz., siūlome pasidomėti, už kiek didmeninis sandėlis atiduotų kruopas, kuriose įsiveisė muselės, ar pūti pradėjusias morkas, kad nepatirtų absoliutaus nuostolio jas visas utilizuojant?“
