Cholesterolis – medžiaga, kuri yra gaminama natūraliai žmogaus organizme. Šios medžiagos kepenys prigamina tiek, kiek joms reikia, jeigu žmogus yra sveikas. Cholesterolis taip pat yra reikalingas daugumai organizmo struktūrų, pavyzdžiui, smegenų, širdies ir kitų fiziologinių funkcijų palaikymui.
„Visa bėda, jeigu cholesterolio organizme yra per daug. Tuomet, kaip jau dauguma žino, išsivysto liga – aterosklerozė, kuomet cholesterolis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse. Kadangi ši liga yra lėtinė, dažnai žmonės net ir nežino, kad turi tokią problemą“, – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius dr. Rimantas Stukas.
Cholesterolis ir jo sukeliamos ligos
Pasak profesoriaus, dažniausiai cholesterolio perteklius atsiranda tuomet, kai žmogus veda netinkamus gyvensenos principus – nesilaiko sveikos, subalansuotos mitybos, per mažai juda. Tačiau pernelyg didelis cholesterolio kiekis organizme gali atsirasti ir dėl kitos priežasties – organizmo fiziologinių funkcijų sutrikimo:
„Kepenyse prasideda labai didelė cholesterolio sintezė ir kepenys šios medžiagos prigamina per daug. Tada lipidų kiekis kraujyje būna labai didelis, o kartais lipidemija gali išsivystyti ir dėl genų įtakos. Tokiu atveju, liga tampa paveldima ir jai įtakos neturi jokia mityba.
Tačiau dažniausiai, vis dėlto, organizme cholesterolio koncentracijos padidėjimą nulemia netinkama mityba ir nesveika gyvensena. Yra daug veiksnių, kurie daro suminį poveikį cholesterolio koncentracijos didėjimui ir tuomet jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse.“
Kartais cholesterolis kaupdamasis kraujagyslių sienelėse jų nesiaurina, tačiau, kai jo prisikaupia per daug, jis paprasčiausiai įsiveržia pro vidinę kraujagyslės sienelę į vidų ir taip atsiranda galimybė susiformuoti trombams. Šie atitrūkę patenka į smegenis, širdį ir tuomet atsiranda visiems gerai žinomos pasekmės – smegenų insultas, miokardo infarktas.
Be to, kartais gali nutikti ir atvirkštinis variantas, kuris pasitaiko dažniau – cholesterolis kaupdamasis kraujagyslių sienelėse jas labai siaurina ir tuomet sutrinka kraujotaka, neprateka kraujas ir vėlgi atsiranda galimybė formuotis trombams, kurie atitrūkę sukelia tas pačias pasekmes.
„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos išvadas, apie 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti, jeigu žmonių gyvensena būtų sveika – jie nerūkytų, nepiktnaudžiautų alkoholiu, rūpintųsi savo mityba, būtų fiziškai aktyvūs, palaikytų normalią psichologinę, emocinę būklę.
Tokiomis idealiomis sąlygomis tikrai būtų galima išvengti pasekmių, tačiau, ką rodo tyrimai Lietuvoje, tai mūsų šalyje žmonės nėra linkę sveikai maitintis, kitaip sakant, neatitinka sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijų, fizinis aktyvumas yra per mažas.
Netgi lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje yra aukšti rūkymo, alkoholio vartojimo rodikliai. Žinoma, situaciją bloginti gali ir stresas, vidinės darnos sutrikimai. Visas šis kompleksas veikia žmogų ir taip atsiranda rizika didėti cholesterolio koncentracijai kraujyje“, – aiškina prof. dr. Rimantas Stukas.
Kokia mityba netinkama?
Sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias neretai sukelia cholesterolis, padės veiksniai, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną – reikės sureguliuoti mitybą ir padidinti fizinį aktyvumą. Tai, pasak profesoriaus, būtų pirmasis žingsnis, prie kurio prisidės ir visi kiti sveikos gyvensenos aspektai:
„Mitybiniai veiksniai yra vieni svarbiausių, nes jeigu žmogus aktyvus, dirba fizinį darbą – jis išeikvoja gautas kalorijas, sudegina riebalus ir kaip ir nebėra tos problemos.
Tačiau kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai ir jeigu žmogus gauna daug antioksidantų, riebalai negali oksiduotis, yra stabdomas procesas, jie nesikaupia prie kraujagyslės sieneles, bet perteklius atsiranda poodiniame audinyje. Neretai galime suklysti, kuomet prieš save matome antsvorio turintį asmenį ir galvojame, kad jo organizme gali būti pernelyg didelis cholesterolio kiekis.
Tačiau, atlikus kraujo tyrimus, pamatome, kad cholesterolio koncentracija kraujyje yra normali. O tuomet patikrinę liekną žmogų pamatome atvirkščią variantą, kad ji yra didelė. Todėl ir yra labai svarbu identifikuoti priežastis, atlikti profilaktinius tyrimus ir reaguoti į tai, kas yra negerai.“
Tam, kad cholesterolio kiekis organizme netaptų bėda, reikia pasirūpinti, kad mitybos racionas būtų neriebus, o jame mažai gyvulinės kilmės riebalų. Be to, pernelyg daug smaližiauti taip pat nederėtų, nes saldumynai irgi turi įtakos cholesterolio didėjimui.
Profesorius priduria, kad mityba turėtų būti adekvati ir žmogus gautų tiek kalorijų, kiek jam jų reikia. Tikri gurmanai turėtų susilaikyti ir nuo sūrių, ypatingai pelėsinių, kadangi juose yra daug sočiųjų riebalų, nuo kurių ir didėja cholesterolio koncentracija.
„Dažnai riebalo maiste mes nematome, kaip lašiniuose. Tokiu atveju reikia stebėti produkto sudėtį ir žinoti, kad ingredientai etiketėje yra rašomi mažėjimo tvarka, tad pamatę riebalus pradžioje, sužinome, kad jų produkte bus daug.
Sviesto ant duonos reikėtų tepti tiek, kad šis užpildytų tik duonos skylutes, o ne taip, kad išėmę iš šaldytuvo sviestą nesugebame jo normaliai užtepti ir supjaustę plokštelėmis dedame ant duonos“, – įspėja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. R. Stukas.
Ką reikėtų daryti?
Vis dėlto, profesorius rekomenduoja pernelyg savęs nespausti, jeigu valgydami jaučiate saiką. Jeigu tam tikrų maisto produktų atsisakyti nepavyksta, prof. dr. Rimantas Stukas rekomenduoja rinktis liesesnio riebumo pieno produktus:
„Viskas priklauso nuo bendro maisto raciono, o ne tik pavienių produktų. Galime ir lašinius valgyti, jeigu tai darysime su saiku. Kalbant apie gyvulinės kilmės riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, pravartu žinoti, kad rekomenduojamose normose parašyta, kad jos gali sudaryti iki 10 procentų maisto davinio energinės vertės, o tai reiškia, kad jų visiškai atsisakyti nereikia.“
Profesoriaus teigimu, tam, kad cholesterolis nesikauptų kraujagyslių sienelėse, reikia paprasčiausiai atsižvelgti į maisto pasirinkimo piramidę, kurioje naudingas yra ir alyvuogių aliejus, ir įvairios kruopos.
„Kaip minėjau, svarbiausia, kad maisto kaloringumas būtų adekvatus ir nebūtų per daug gyvulinių riebalų. Reikėtų vartoti maistą, kurio sudėtyje yra polinesočiųjų riebalų – žuvų taukai, riebos jūrų žuvys ir vartoti produktus, kuriuose gausu skaidulų – kruopos, košės, šakniavaisinės daržovės.
Be to, kartais žmonės girdi neteisingą nuomonę, kad tai vyresnių, suaugusių žmonių bėda. Jau vaikystėje reikėtų pradėti atkreipti dėmesį į formuojamus mitybos įpročius.
Jaunystės metu nekreipiamas dėmesys į cholesterolį, o tai yra labai negerai, nes jis turi rūpėti visiems iki vieno. Augant įpročiai išlieka tokie patys, todėl juos formuoti reikia nuo pat mažų dienų, o ir fizinis aktyvumas turėtų būti bent jau toks, kad poilsis būtų ne pasyvus, o aktyvus“, – įspėja profesorius dr. R. Stukas.
