Ar reikalingi leidimai, norint užsiimti sulos prekyba ar gamyba?
Norintys užsiimti šia veikla, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, kuriose užregistruoti veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu). Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai sulą paženklinti suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją apie produktą. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.
Ar reikalingi papildomi leidimai iš aplinkos apsaugos institucijų? Kokie dokumentai reglamentuoja sulos tvarkymą?
Norint užsiimti sulos tvarkymu, visais atvejais reikia laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173. Papildomų leidimų iš aplinkos apsaugos institucijų nereikia.
Kokie pagrindiniai šios tvarkos reikalavimai?
Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kuriuos planuojama kirsti ne vėliau kaip po 5 metų. Jeigu per metus medžiai nukertami, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
Skylės sulai turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės, jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, medžio žaizdą būtina užkimšti mediniu kaiščiu ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistą vietą nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medis nepradėtų pūti.
Ar taikomi vienodi reikalavimai norintiems prisileisti sulos savo reikmėms ir renkantiems ją dideliais kiekiais komerciniams tikslams?
Privačios žemės savininkams, norintiems prisileisti nedidelius kiekius sulos tik savo reikmėms, jokie apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, reikia gauti žemės savininko sutikimą. Jei sulą planuojama leisti dideliais kiekiais ir naudoti komercijai, rekomenduojama suderinti su valstybinėmis miškų urėdijomis informaciją apie planuojamus kirsti medžius. Nepatariama sulos rinkti iš medžių, augančių įvairiais cheminiais teršalais užterštose pakelėse ar gausiai tręšiamų laukų pakraščiuose.
Į kokius indus rekomenduotina rinkti sulą?
Svarbu, kad leidžiant sulą, būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į rankiniu grąžtu medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį lataką, o sulą leisti į švarų stiklinį indą. Reikėtų pasirūpinti, kad į varvančią sulą nepatektų vabzdžių ir neprilytų. Todėl indą būtina uždengti.
Kiek laiko galima rinkti sulą ir kaip ji atsiranda?
Sulos išgavimo sezonas labai trumpas – tai 1–3 pavasario mėnesiai. Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4–6 laipsnių šilumos, medžių šaknyse pradėjus cirkuliuoti sukauptoms skystosioms medžiagoms, kurios pavasarį kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus. Pirmiausiai sula pradeda tekėti iš tamsiakamienių klevų, vėliau iš baltakamienių beržų. Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug – bus lietinga, jei mažai – sausa.
Ar suloje daug naudingų medžiagų, ir kaip geriausia ją vartoti?
Tai puikiai gaivinantis, mažai kaloringas gėrimas. Manoma, kad jame yra nemažai organinių rūgščių, taip pat kalio, kalcio, magnio, geležies, taninų, vitaminų C ir PP, kitų vertingų mineralinių medžiagų. Vis dėlto, moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad sula turi gydomųjų savybių. Didžiausia šio gėrimo nauda, kad jis puikiai malšina troškulį. Sulą geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų ją laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Konservuota sula gali būti vartojama keletą mėnesių.
Dėkojame už pokalbį.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
