Biopsiją skyrė po mėnesio, vėl teko važiuoti į Kembridžo ligoninę ir praleisti naktį kepenų ligų skyriuje. Namo neisleido - per tolima kelionė. Biopsiją atlaikiau gerai, prieš tai atliko ultragarso tyrimą, kuris nustatė - kepenys nėra aktyvios, nepakitę. Gal viskas ir ne taip blogai, kalbėau su gydytoju, jis man ir pasakė apie "miegantį hepatitą", paaiškino, kad gal net ir gydymo nereikės, jeigu nepažeistos kepenys.
Pasirodo yra toks hepatitas C, kuris neatakuoja kepenų, bet tai tarsi sprogmuo, bet kuriuo metu gali pradėti veikti. Klausiau, kas jį gali pažadinti - pasirodo suaktyvėja nuo streso, alkoholio, medikamentų, tiksliai, kaip supratau ši liga nėra iki galo ištirta. Kadangi daktariukas turėjo šiek tiek laiko, tai sužinojau savo ligos istoriją.Hepatitas C palyginus nauja liga, žinoma, tik berods, nuo 1987 metų. Todėl medikai ir pataria tikrintis žmonėms vyresnio amžiaus, kurie yra gavę svetimo kraujo, buvo atliktos operacijos, patys buvo donorai, narkomanams, kas darėsi tatuiruotes, gėjams ir t.t.
Anksčiau galvojo, kad yra galimybė apsikrėsti lytinių santykių metu, tačiau tai nepasitvirtino. Patarė nelabai tikėti ką rašo internete, žinios yra pasenusios, medicina žengia į priekį, išrandami vis nauji gydymo būdai, danų ir japonų mokslininkai padarė atradimą, kad po cirozės ląstelęs kartais atsinaujina.
Primenu, kad viskas ką rašau išgirdau iš kepenų susirgimų skyriaus gydytojo, nieko neišsigalvojau. Taigi galit tikėt, galit ne.
Aišku, kad norėjosi tikėti, kad ir maniškis gal "miega". Deja...
Biopsijos rezultatai, vėl po mėnesio laukimo, parodė - turiu ne tik hepatitą C, bet ir kepenų cirozę. Kepenys dirba, bet nepilnu tempu ir norint pratęsti gyvenimo trukmę - dabar jau šneka apie tai - reikia sunaikint hepatitą.
Kaip galvojate aš jaučiausi? Dabar jau niekas atrodė nesvarbu - nei draugas, nei darbas, nei pinigai, absoliuti tuštuma...
Visgi ir tai atlaikiau, susikaupiau, apgalvojau viską ir nusprendžiau - ir su šia diagnoze žmonės gyvena. Kiek Dievas davė tiek ir bus.
Apsidraudžiau gyvybę, pasakiau savo tikslią diagnozę ir galvojau kad bus problemų, o pasirodo, kad kepenų cirozės net nėra rimtu susirgimų sąraše. Vėžys yra, o cirozė - ne, aišku mokėjimo suma kas mėnesi ne 8 svarai, bet 24, tačiau ir tai neblogai. Darbe niekam nieko nesakiau. Draugas viską žino ir vėl mane palaiko. Nežinau, ką aš be jo daryčiau. Artimiesiems Lietuvojč irgi pranešiau. Viena drauge nepatikėjo, sako- nefantazuok, jos mama turėjo cirozę gal 10 metų, ir buvo tikrai išvargusi, sukūdusi, o aš tiesiog žydžiu ir pilna jėgų.
Nesu naivi ir žinau, kad tai laikina, todėl dar daugiau pradėjau vertinti gyvenimą, mylėti visus, tapau daug atlaidesnė ir supratingesnė. Niekados nebuvau piktas žmogus, todėl galvojau, kad esu sveika ir kas jau kas, bet tik ne aš galiu susirgti. Klydau...
Kembridžo universitetines ligoninės gydytojai, kaip ir žadėjo, manęs nepaliko likimo valioje. Gavau pilną informaciją apie savo diagnozę ir atsakymą į visus klausimus:
Ar mano kepenys pažeisti hepatito ir alkoholio - taip, hepatitas sureagavo į alkoholį ir pradėjo pulti, bet jeigu ir nebutumėte vartojusi, kepenų būkle būtų panaši.
Ar galiu vartoti essenciali n - mes šių vaistų negalime nei uždraust, nei patart. Jie pas mus nevartojami.
