Tiesa, šio centro vadovas tikina, kad medikų pagalbos migrantai gali sulaukti daug greičiau, nei statistinis Lietuvos pilietis. O neskanus maistas ar prastai susiklostę santykiai su centro personalu gali būti susiję su pastarosiomis dienomis gaunamais neigiamais prieglobsčio prašymais.
Tiesa, jis pripažįsta, kad psichologinė migrantų būsena nėra gera, nuotaikos niūrios, bet dėl to kaltinti centrą ar jo darbuotojus nebūtų sąžininga, mano jo vadovas.
Trūksta medikų dėmesio, klesti patyčios
Savo pasakojime apie gyvenimą Pabradės užsieniečių registracijos centre, ten gyvenantis migrantas, pabrėžia, kad į Lietuvą nelegaliai atvyko dar vasarą ir kol nebuvo įvesta nepaprastoji padėtis lengvai galėjo pabėgti, bet to nepadarė.
Vyras skundžiasi, kad medicinos priežiūra centre – apgailėtina. Esą daktarą galima sutikti tik du kartus per savaitę, o ir jis teturi lapą, tušinuką ir nuskausminamųjų vaistų.
Centre gyvenantys žmonės skundžiasi įvairiais negalavimais, tokiais, kaip dantų skausmai, inkstų akmenys ar senos žaizdos atsivežtos dar iš namų.
Pasak besiskundžiančio žmogaus, „jei daktaras nutaria, kad tau reikia į ligoninę, ten pateksi tik po 20 dienų ar viso mėnesio, o ir būsi vežamas surakintas antrankiais su apsauga, kaip nusikaltėlis“. Toks elgesys, pasak migranto, dar vienas skaudus smūgis ir taip ne geriausius laikus išgyvenantiems žmonėms.
Jis teigia iš daktaro yra sulaukęs komentaro, esą jei reikia gydymo, pats laikas važiuoti namo. O štai nuo skausmų kenčiančiam jo bičiuliui buvo prieš nosį pamojuota ginklu ir paaiškinta, kad tai – jo gydymas.
Migrantus saugantys pareigūnai, pasak skundą surašiusio žmogaus, nevengia pasityčioti, išvadinti juos mafija ar pasijuokti iš noro važiuoti į Vokietiją. Jis taip pat pasakojo, kad iš Afrikos žemyno kilęs vyras iš pareigūno buvo gavęs tokį smūgį ginklu, kad net dvi dienas šiam teko praleisti ligoninėje. Su šunimis ir ginklais vaikštantys apsaugos pareigūnai, centre gyvenantiems žmonėms primena karo stovyklą. Neaiškūs brukami vaistai taip pat kelia klausimų. Esą neaišku kokiais tikslais be recepto žmonėms kartais duodami raminantys vaistai.
Pabradės užsieniečių registracijos centro gyventojas skundžiasi ir maisto kokybe, tikina numetęs bent 20 kilogramų, o ir pinigų ima stigti, bet gauti perlaidų iš šeimos – neįmanoma, nes išvykti anapus tvoros neleidžiama.
Skundų yra, bet gyvenimas nėra blogas
Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas sako, kad migrantai gyvenantys centre skundžiasi įvairiais dalykais, bet sąlygos čia tikrai nėra blogos.
„Turime du šeimos gydytojus, tris slaugytojas ir paramedikę centre, taip pat yra ir slaugos administratorė. Mūsų medicinos punktas yra įrengtas pagal visus reikalavimus. Visiems teikiam pirminę sveikatos priežiūrą, jei yra poreikis antrinei ar tretinei pagalbai, tai sprendimus priima jau medikai. Šiai dienai turime įvairių sergančių, tarkime, du žmonės gydomi psichiatrijos klinikoje. Guldyti ar neguldyti žmogų į ligoninę spendimą priima ligoninės medikai“, – sakė centro vadovas, tikindamas, kad centre gyvenantys žmonės sveikatos priežiūros paslaugas gali gauti greičiau, nei Lietuvos piliečiai.
Jis pritaria, kad visokių situacijų būna, bet skundai, anot jo ne visada pagrįsti.
„Metų pabaigoje pas mus auditą atliko Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atstovai. Ataskaitos galutinės dar neturime, bet preliminari ataskaita – teigiama. Na, o skundų laikas gali sutapti ir su tuo, kad artėja blogiausios psichologinės būsenos metas čia gyvenantiems žmonėms, nes jie gauna neigiamus atsakymus dėl prieglobsčio teikimo. <...> Jie supranta, kad štai jau ir viskas, dabar turėtų važiuoti namo, bet ten važiuoti nenori. Tokioje situacijoje jau ir maistas, kuris vakar buvo skanus, nebėra toks skanus, ir dangus ne toks mėlynas ir sniegas ne toks baltas“, – sakė A. Kislovas.
Į ligoninę ne gydymo, bet pabėgimo plano
Anot jo, daugelis užsieniečių turi nepagrįstų norų, esą skaudą galvą ir jau būtų galima važiuoti į ligoninę, dalis į gydymo įstaigas norėtų patekti, nes iš ten pabėgti kur kas lengviau.
„Kai kurie žmonės, gyvenantys čia, spekuliuoja savo psichoemocine būsena. Mes vistiek juos privalome nuvežti į ligoninę, jei yra tam tikros indikacijos, tarkime imituoja savižudybę. Šiemet buvo du atvejai, kai du užsieniečiai išnaudojo Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę ir iš jos pabėgo. <...> Jie buvo paguldyti, bet prieš gydymą pateko į covido skyrių (ir pabėgo). Dabar priimtas sprendimas, kad migrantus šioje ligoninėje saugo pareigūnai“, – pasakojo centro vadovas.
Dabar centre gyvena 730 žmonių, nors paprastai centre gyvendavo iki 150 migrantų. Todėl nutikimų ir skundų, pasak centro vadovo, gali būti ir būna visokių.
„Šiandien jau nebeveža po 100 žmonių per diena, tie, kurie yra atvežami dabar užpildo klausimyną, ten yra klausimų apie sveikatos būklę. Juos apžiūri šeimos medikas, slaugytojas, skiriami tyrimai, jei reikia“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie personalo santykius su migrantais, jis sakė, kad ten dirba ne tik jam pavaldus personalas, bet ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie dalinai užtikrina apsaugą.
„Jei mes kalbame apie personalą dirbantį centre, tai santykiai nėra draugiški, bet jie yra darbiniai. Šiai dienai nepamenu skundu, tiesa vasara buvo, kai atvyko kinologas ir paleido šunį. Nuo to laiko nusiskundimų iš užsieniečių ar monitoringą atliekančių Raudonojo Kryžiaus specialistų, apie nepagarbų elgesį, negavau.
Hipotetiškai visko gali būti, bet yra ir prevencijos priemonių. Apie 70 proc. teritorijos yra stebima, jei jau būtų konfliktas, tai gal tai ir matytųsi. Migrantai tikrai nėra tie, kurie neprašo, nerašo, jei yra negerai.
Gauname visokių prašymų, nuo noro persikelti iki noro kažką nusipirkti, susitikti su giminaičiais, advokatais, galimybės įsigyti „PlayStation“ ar naudotis virduliu. Yra visokių prašymų, taigi sistema veikia, nes jei jie negautų jokio atsako, reakcijos, turėtume riaušes“, – kalbėjo A. Kisliovas.
Anot jo, žmonių, gyvenančių centre psichoemocinė būsena yra sudėtinga. Centre dirba keturi psichologai, kasdien dirba žmonės iš „Carito“, Raudonojo Kryžiaus.
„Jei situacija tikrai būtų labai bloga, visi matytų, būtų daug skundų. Patikrinimų iš tarptautinių organizacijų, taip pat būta, skundų jiems, kurie nepasitvirtina – irgi“, – sakė centro vadovas.
Visi migrantai raginami grįžti namo
Vidaus reikalų ministerijos atstovai tikina, kad savanoriškai grįžtančių į Iraką žmonių daugėja. Juos motyvuoja 1000 eurų parama, kuri skiriama žmogui, nutarusiam grįžti namo.
Šiuo metu Lietuvoje jau penktą kartą vieši Irako konsulinė delegacija, kuri čia esantiems migrantams padeda susitvarkyti asmens dokumentus. Dokumentai reikalingi ruošiantis grįžti į kilmės šalis.
Nenorintieji grįžti negali būti per prievarta grąžinti į Iraką, bet dėl to dabar yra intensyviai deramasi. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sausio viduryje dėl to lankėsi Irake, manoma, kad į derybas įsitrauks ir daugiau Europos Sąjungos šalių.
Šiuo metu paskatinimai po 1000 eurų išmokėti 155 norintiems grįžti, dar 310 žmonių gavo po 300 eurų ir išvyko anksčiau, 11 vaikų gavo po 500 eurų.
Šie pinigai, ES skirtos lėšos Lietuvai dorotis su migracijos iššūkiais. Tam ES skyrė 46 mln. eurų. Prieglobstį Lietuvoje šiai dienai gavo 97 migrantai.
2021 metų vasarą kilus migrantų krizei į Lietuvą per Baltarusijos sieną apkliuvo 4326 žmonės. Daugiausia, net 2858, atvyko iš Irako.
