Vis dėlto 2016-ųjų rugpjūtis šeimai buvo lemtingas – įprastas peršalimas ir karščiavimas vos devynių mėnesių mergaitei vos nesibaigė tragiškai.
Medikai nuo mamos neslėpė: smogusi meningokokinė infekcija bet kurią akimirką galėjo pasiglemžti kūdikį.
Medikai bėrimo nesureikšmino
Jauna mama iki šiol su ašaromis akyse pasakoja apie tai, ką jai teko patirti, kai pati savo akimis matė silpstantį, paliegusį ir išbertą kūdikį.
„Tada mano dukrytei nebuvo net metukų. Jai buvo vos devyni mėnesiai. Staiga jai, visiškai sveikai, pakilo temperatūra iki 39.8 laipsnių. Ji ėmė viduriuoti. Atvykusi šeimos gydytoja išrašė vaistų, tačiau situacija nepagerėjo net po kelių dienų.
Gavome siuntimą į ligoninę, tačiau ir ten niekas negerėjo. Mažylė akivaizdžiai silpo, nustojo valgyti, gerti. Sutrūkinėjo lūpytės. Ant kairės pusės skruosto atsirado bėrimas, primenantis kraujosrūvas.
Mergaitei buvo duodamos žvakutės nuo temperatūros, tačiau daugiau joks gydymas paskirtas ligoninėje nebuvo“, - pasakojo moteris.
Ji atvira – dukrytė silpo akyse, nieko nevalgė ir negėrė, tačiau medikai sutartinai tvirtino, kad tai tėra arba tridienė karštinė arba virusinė infekcija, tačiau, jokiu būdu, ne meningokokinė infekcija.
„Kai ėmiau klausti, kodėl skilinėja ir net kraujuoja lūpytės, gydytojai sakė, kad vaiką reikėtų girdyti sūriu vandeniu. Man buvo aiškinama, kad mergaitė suprakaitavo, todėl ir atsirado lengvas bėrimas.
Netrukus aš pati pastebėjau labai smulkų bėrimą ant kūnelio. Smulkios dėmelės tamsėjo. Jos man nedavė ramybės.
Kai medikų klausiau, ar tai negalėtų būti meningokokas, apie kurį daugelis kalba, medikai mane ramino ir sakė, kad viskas – tik dėl temperatūros, tačiau ne dėl galimų kitų ligų.
Aš jiems verkdama sakiau, kad mano vaikas su kiekviena minute valgo vis mažiau, sunkiai kvėpuoja, prastai jaučiasi, tačiau man tebuvo atsakyta, jog nereikėtų vaiko „farširuoti“ vaistai – pakaktų girdyti vandeniu, ką ir dariau“, - pasakojo susijaudinusi mama.
Rizikavo vaiko gyvybe
Kitą dieną moteris ėmė internete ieškoti informacijos apie galimą bėrimą ir temperatūros svyravimus.
Netrukus ji rado informaciją apie tai, kad panašus bėrimas, kuris vargino jos mergaitę, gali reikšti meningokokinę infekciją.
„Nieko nelaukdama atlikau stiklinės testą, apie kurį buvo daug rašoma. Pridėjau stiklinę prie pilvelio, vėliau – prie kitų vietų, nes visas kūnelis jau buvo išbertas. Iškart pamačiau, kad pridėjus ją, bėrimai nedingsta.
Bėrimus lydėjo ir tai, kad mergaitė nustojo šlapintis, akių vokai buvo patinę, lūpos skilinėjo“, - prisiminė mergaitės mama.
Ji nenorėjo detalizuoti apie tai, kurioje ligoninėje gulėjo, nes ši istorija – kelių metų senumo, tačiau šiandien moteris labai nori paraginti tėvus netylėti ir reikalauti dėti visas įmanomas pastangas dėl vaikelių gydymo.
Dabar Ilverta dėkoja Dievui už tai, kad iš ligoninės, kurioje buvo gydoma, su mergaite buvo pervežta į Kauno klinikas.
„Aš pasirašiau visus dokumentus, kad prisiimu atsakomybę už savo vaiko būklę, aprengiau ir pervežėme.
Žinojau, kad rizikuoju vaiko gyvybe, tačiau toks sprendimas tą akimirką man atrodė racionalesnis nei beviltiškas ir nieko nežadantis laukimas prieš tai buvusioje ligoninėje.
Po valandą trukusios apžiūros gydytojai paaiškino, kad mergaitė bus guldoma į reanimaciją, nes entero virusas jai komplikavosi į meningokoką. Smegenyse ėmė kauptis skysčiai, nuo antibiotikų sutriko kepenų ir inkstų veikla.
Reanimacijoe dukrytė praleido tris dienas. Po jų atėjusi gydytoja pasakė, kad vos valanda dukrytę skyrė nuo mirties: nuo per didelio skysčio kiekio smegenyje mergytė galėjo tiesiog mirti“, - verkdama kalbėjo šiaulietė.
Po to, ką pati patyrė, ji ragina visus tėvus kovoti už savo vaiko gerovę ir privalo, jei tik reikia, prieštarauti medikams ir aiškintis dėl kiekvienos smulkmenos.
„Tegul nebijo paprieštarauti gydytojams, tegul reikalauja medikų priežiūros ir stebėjimo. Jei tik atsiranda bėrimas, būtina atlikti stiklinės testą. Tik jis, mūsų atveju, išgelbėjo mano mergaitę“, - laiminga pabaiga džiaugėsi pašnekovė.
