Abu kartus išgelbėjo darbuotojų budrumas
79 metų senolę apgauti ketinę sukčiai pirmą kartą į banko padalinį Klaipėdoje ją atlydėjo prieš porą savaičių. Moteris paprašė išgryninti stambią pinigų sumą – 20 tūkst. eurų sumą. „Swedbank“ darbuotojų teigimu, tąkart kartu su sunkiai paeinančia moterimi atvykę asmenys prisistatė jos globėjais, tačiau jie atsisakė pateikti oficialų globėjų statusą patvirtinančius dokumentus.
Banko darbuotojams kilo įtarimų, kad sunkiai aplinkoje besiorientuojančia ir aiškių atsakymų pateikti negalinčia senole yra manipuliuojama siekiant pasipelnyti. Įtarimus patvirtino tai, kad moterį atlydėję „artimieji“ suskubo pasišalinti iškart, vos tik buvo iškviesta policija.
Tačiau tuo sukčių bandymai nesibaigė. Po kelių dienų senolę į tą patį banko padalinį atlydėjo jos anūke prisistačiusi mergina ir paprašė „močiutei“ išduoti banko kortelę. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto, banko darbuotojai jau buvo susipažinę su ankstesniu sukčių mėginimu, todėl nedelsiant buvo iškviesta policija.
„Banko padalinio darbuotojai jau po pirmo nesėkmingo apsimetėlių bandymo buvo pasikalbėję su kliente, žinojo, kad ji vieniša, artimų giminaičių neturi. Įtarimą sukėlė ir tai, kad banko kortelę moters vardu užsakinėjo tariama anūkė. Vertinant formaliai, kortelė galėjo būti išduota, tačiau darbuotojai buvo įsigilinę į šią situaciją ir siekdami apginti klientės interesą reagavo operatyviai“, – sako „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas M. Montvilas.
Nusitaiko į labiausiai pažeidžiamus
Pasak jo, panašūs mėginimai pasipelnyti garbaus amžiaus žmonių patiklumu nėra pavieniai atvejai.
„Prieš keletą metų kilusi itin aktyvi telefoninio sukčiavimo banga taip pat buvo nukreipta daugiausiai į vyresnio amžiaus žmones. Didelės reikšmės tokių nusikaltimų prevencijai turėjo apgavysčių viešinimas ir artimųjų perspėjimai nepasitikėti apsimetėliais. Tačiau vieniši senoliai yra labiau pažeidžiami, nes jie neturi artimųjų, kurie apsaugotų ar perspėtų, kaip apsisaugoti nuo apgavikų“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tariamą rūpestingumą pademonstravęs prašalaitis gali piktavališkai pasinaudoti pelnytu tokio vienišo žmogaus patiklumu, pavyzdžiui, pažadėti ką nors neva nupirkti ir prieš tai nusivesti išsigryninti pinigų. Tokiu atveju, koks buvo užfiksuotas Klaipėdoje, auka yra visiškai priklausoma nuo aplinkinių dėmesio ir geranoriškumo.
„Nors piktavaliams nepavyks įgyvendinti savo plano nei viename iš „Swedbank“ padalinių, tačiau niekas negarantuoja, kad jie to nemėgins padaryti kitur. Norėtųsi, kad tokie atvejai atkreiptų visuomenės, socialinės rūpybos darbuotojų dėmesį, kad apsaugotume tuos, kuriais siekia pasinaudoti nusikaltėliai“, – sako M. Montvilas.
