Marijampolietis, kurį laiką draugiškai dalinęsis bendra pastoge su savo bičiuliu, per eilines išgertuves jį nužudė. Teismui nepavyko nustatyti konflikto priežasties, bet teisiamasis kaltės neneigė.
Geradario „viešbutis“
Kauno apygardos teismas marijampoliečiui Sauliui Venskūnui (47 m.), nužudžiusiam savo sugėrovą Joną Jakevičių (57 m.), paskyrė mažesnę bausmę už numatytą bausmės vidurkį – 9 metus kalėti. Tai lėmė žudiku tapusio Sauliaus nuoširdus elgesys teisme. Vyras tikino negalįs prisiminti, kodėl griebė peilį ir nužudė draugą, nes buvo labai girtas, bet patvirtino, kad niekas kitas Jono nužudyti negalėjo.
Tris kartus už sunkius sužalojimus jau teistas ir „zonoje“ gyvenęs chuliganas, į laisvę buvo sugrįžęs maždaug prieš metus, kai dėl nužudymo vėl buvo suimtas.
Anot policijos pareigūnų, ši žmogžudystė – daugiadienių išgertuvių, pragerto proto rezultatas.
Vienišius S. Venskūnas, pravarde Saulėnas, savo likimo draugams buvo tikras geradaris – už dyką (tiksliau – už bendrą butelį) priimdavo pagyventi savo pastogės neturinčius bičiulius. Keletą pastarųjų mėnesių iki tragedijos jo bute, esančiame privačiame mediniame name, kuriame gyvena ir kita savininkė, visai priešingo gyvenimo būdo šalininkė, glaudėsi šeimininko bendraamžė Vilytė V. ir 11 metų vyresnis benamis Jonas Jakevičius. Šis prieš tai gyveno Marijampolės nakvynės namuose, bet labai džiaugėsi, kai jį Saulėnas priėmė į savo „viešbutį“. Mat nors Jonas turėjo brolių ir seserų, su juo ryšį palaikė tik viena sesuo. Bet ir jiedu matydavosi retai – paskutinį kartą buvo matęsi maždaug prieš du mėnesius iki nužudymo. Teisme Jono sesuo pasakojo, kad brolio gyvenimas pasunkėjo po tėvų mirties, kai jis tapo benamiu.
Nužudė be triukšmo
O dviejų kambarių Saulėno bute trijulė sutilpo draugiškai – kartu gerdavo, kartu aptardavo savo dienos „darbo“ rezultatus, kai grįždavo iš miesto po šiukšlių konteinerių „vizitacijos“, kartu miegodavo pasiskirstę į dvi lovas.
Panašiai buvo ir praėjusių metų gruodžio 29-ąją. Trijulė, nuo ryto tikrinusi visus konteinerius savo mikrorajone, grįžo ne tuščiomis ir sėdo prie butelio.
Didesnio triukšmo tą vakarą ir naktį kitos namo dalies savininkė negirdėjo, o rytą pas ją atėjo susirūpinęs Saulėnas ir paprašė pagalbos savo „nuomininkui“ Jonui – esą šį po nakties aptikęs nebegyvą.
Atvykę policininkai pastebėjo, kad kniūbsčiam kambaryje ant grindų gulėjusiam nelaimėliui peiliu subadyta krūtinė. Nors buto šeimininkas ir „nuomininkė“ Vilytė tikino nieko nežinantys apie nužudymą – esą Jonas parėjęs jau sužalotas, dar kartu gėręs ir tada nukritęs, abu buvo iškart sulaikyti – vidutiniškai apgirtę po vakarykščių vaišių.
Ekspertų neapgavo Anot pareigūnų, konflikto priežasties iškart po nužudymo nei Vilytė V., nei Saulėnas neva neprisiminė, bet išvada padaryta viena – žmogaus mirtį prišaukė alkoholis, išprovokavęs sugėrovų piktumus.
Kitą dieną policijoje Vilytė V., papasakojusi apie tragedijos išvakarėse buvusias išgertuves, kuriose dalyvavo tik ji ir abu minėti vyrai, buvo išleista iš areštinės – nuo jos įtarimų šešėlis nuslinko. O Saulėnas liko už grotų. Jis tikino mažai ką prisimenąs, bet suglumo, kai išgirdo, kad ekspertai nustatė, jog J. Jakevičius buvo sužalotas tiesiai į širdį ir po šio dūrio mirtis jį ištiko per kelias akimirkas. Vadinasi, iš kažkur pareiti, kai esą buvo sužalotas galbūt gatvėje, vyras nebegalėjo.
Taigi Saulėnas akimirksniu nutarė būti garbingas ir prisipažino nužudęs Joną bei parodė, kur po nusikaltimo, esą ištiktas šoko ir labai išsigandęs, paslėpė nužudymo įkaltį – peilį. Šį vyras buvo užkišęs kieme esančiame lauko tualete – po skardiniu stogu. Nedidelis, apie 20 centimetrų ilgio, peilis tebebuvo kruvinas.
Subadė ir nuvijo Tyrėjų teigimu, pirmiausia Saulėnas, po nakties kitame kambaryje aptikęs tysantį ant grindų nebegyvą bičiulį, išsigando ir įkalbėjo Vilytę V. meluoti, aptarė detales. Bet policijoje moteris papasakojo, kad Saulėnas per staiga kilusį barnį mažiausiai 5 kartus smogė virtuviniu peiliu, kuriuo ką tik buvo pjaustyta užkanda, Jonui į krūtinę bei ranką ir liepė nešdintis nuo stalo. Sužalotasis klusniai pakilo ir nuėjo, bet tuoj sukniubo, vos įžengęs į savo kambarį. Naktį nelaimėliu niekas nesirūpino, o rytą, pirmiau vėl išgėrus degtinės, tada įsitikinus, kad jis miręs, griebtasi kurti melo versiją. Tada – kviesti pagalbą ... lavonui.
Tokia nužudymo istorija buvo atkurta ir bylą atvertus teisme. Bet konflikto priežasties vis tiek negalėjo pasakyti nei pats kaltinamasis, nei vienintele liudytoja tapusi Vilytė V. Abu tikino, kad buvo per daug išgėrę, jog prisimintų.
Teismas, kaltę įrodydamas byloje surinktais duomenimis, paskyrė Saulėnui 9 metų laisvės atėmimą, o kartu dar įpareigojo atlyginti moralinę žalą nužudytojo seseriai – 20 000 litų.
Antra žmogžudystė
Įdomu, kad Saulėnas – ne vienintelis žudikas jo bute. Pernykštį rudenį už grotų buvo pasiųstas 11 metų kalėti anksčiau pas Saulėną gyvenęs toks pats „nuomininkas“ Eimutis Plikynas (51 m.). Jis tame pačiame bute 2011-ųjų rugpjūtį, kai Saulėnas pats gyveno „zonoje“, per išgertuves peiliu mirtinai sužalojo kartu gyvenusį panašaus likimo draugą Artūrą Leonavičių (49 m.). Tuo metu geradaris buto šeimininkas buvo leidęs abiem minėtiems vyrams gyventi jo likusioje tuščioje pastogėje.
Tame name ir anksčiau buvę įvairių nusikaltimų, nes landyne paverstoje namo dalyje lankydavosi asocialūs žmonės – jie girtaudavo ir smurtaudavo.
Irena ZUBRICKIENĖ
