Banaičių kaimo (Šakių sav.) gyventojas Vilmantas Sakalauskas (20 m.), sukdamas galvą, kur gauti pinigų savo 20-ojo gimtadienio šventei, staiga tapo žudiku, neapskaičiavęs smūgių stiprumo.
Dirbdamas apvogė
2012-ųjų lapkričio viduryje bedarbis, iš asocialios Sudargo seniūnijos šeimos kilęs Vilmantas, jo teigimu, vaikščiojo po kaimus kaimyniniame Kauno rajone ir klausinėjo gyventojų, ar šie neatrastų jam kokio nors laikino darbo. Užsukusiu nepažįstamuoju – simpatišku vaikinu – susidomėjo Vilkijos miestelio gyventoja Jadvyga Palmira Žitkuvienė (70 m.). Jai reikėjo sutvarkyti statybines atliekas, kurios buvo likusios po krosnies remonto.
Gerai nusiteikęs Vilmantas pasidarbavo kelias valandas, gabendamas tas atliekas į griovį, ir nuoširdi namo šeimininkė pakvietė jaunuolį pietų. Kaip tik tuo momentu Vilmantas virtuvėje pastebėjo ant spintelės gulintį telefoną. Kai po pietų vaikinas grįžo prie darbo, antrąją dienos pusę jam vis kirbėjo mintis apie tą telefoną.
Apie 17 valandą Vilmantas, baigęs darbą, užėjo į namą, kad jį pasamdžiusi šeimininkė atsiskaitytų. Patikli J. P. Žitkuvienė paliko pagalbininką virtuvėje, o pati nuėjo į kambarį atnešti pinigų. Per kelias akimirkas Vilmantas pagrobė ramybės kelias valandas jam nedavusį telefoną, kuris tebebuvo ant tos pačios spintelės.
Gavęs 50 litų už darbą, Vilmantas atsisveikino su šeimininke ir išėjo. Netrukus jis, grįžęs namo, pavogtąjį telefoną atidavė broliui, kad šis jį parduotų.
J. P. Žitkuvienė ir kartu gyvenusi jos motina Genovaitė Pustelnikienė (90 m.) netrukus pasigedo telefono, bet vijo šalin mintį, kad jį galėjęs nugvelbti „tas gražus ir paslaugus jaunuolis“.
Grįžo neva obuolių
Praėjus kelioms dienoms, Vilmantas vėl stovėjo prie minėtų pensininkių namo Vilkijoje. Vaikiną graužė mintis, kad tuose namuose galima ir daugiau ką nors nugvelbti. Teisme Vilmantas aiškino tuo metu turėjęs skolų, o kartu ir norėjęs savo gimtadienį tądien atšvęsti su savo drauge Rita ir jos motina, tad pinigų reikėję.
Žinoma, iškart atvykęs jis namo šeimininkės J. P. Žitkuvienės nepuolė – pirmiausia pasakė norįs nusipirkti obuolių, nes žinojo, kad moterys jų turi. J. P. Žitkuvienė, nieko blogo neįtardama, nusivedė svečią į namo rūsį rinktis obuolių. Štai tada Vilmantui, anot jo paties, „staiga kažkodėl aptemo protas“, ir jis rūsyje akimirksniu ant betoninių grindų pargriovė savo močiutės amžiaus pensininkę bei kelis kartus spyrė jai į galvą. Nelaimėlė tuoj pat prarado sąmonę.
Tada smogikas skubiai nuėjo į namą, nepaisydamas, kad jame yra dar viena senutė. Ši tuo metu kalbėjosi telefonu. Vilmantas nekreipė į ją dėmesio ir svetimame name netrukdomas šeimininkavo apie 10 minučių, kol apkraustė stalčius ir surado apie 440 litų.
Kaip tuo metu jautėsi rūsyje palikta sumušta pensininkė, jaunuolis nebesidomėjo – jis skubiai patraukė iš J. P. Žitkuvienės namų. Užėjęs pas nepažįstamą žmogų, jo paprašė iškviesti taksi, bet žmogus pasakė, kad vaikiną už mokestį tuoj gali pavėžėti ir jo sūnus.
Taip ir buvo. Netrukus Vilmantas jau važiavo savo draugės Ritos namų link. Už kelionę jis paslaugiam vairuotojui sumokėjo 150 litų, be to, iš jo dar ir striukę nusipirko už 180 litų. Jautėsi esąs turtingas ir galįs save apsidovanoti per gimtadienį.
Jaunuolį pavežęs vyras teisme pasakojo matęs, kad keleivio pirštas buvo sužalotas ir kruvinas, bet kad vaikinas ką tik įvykdęs sunkų nusikaltimą, jis net neįtaręs.
Mirė abi moterys
Tą vakarą Vilmantas, dalį pagrobtų pinigų padavęs savo draugei Ritai, sulaukė nemenkų vaišių. Anot Ritos ir jos motinos, iš kur gavęs pinigų, vaikinas joms nesakęs, nieko neaiškinęs, tik buvęs kaip niekada piktas ir nervingas. O naktį net smurtavęs prieš Ritą, ko anksčiau irgi niekada nebuvę.
Tuo metu Vilkijoje jau buvo pradėtas tirti nusikaltimas. Dėl užpuoliko spyrių sunkią galvos traumą patyrusi J. P. Žitkuvienė buvo išgabenta į ligoninę, namo parvyko jos jaunesnioji sesuo Ina A., sūnus Nauris, tądien buvęs Vilniuje.
Beje, Ina A. apmaudžiai pasakojo pareigūnams supratusi, kad žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas būtent tuo metu, kai ji su motina kalbėjosi telefonu. Senutė sakė dukrai, kad namie po kambarius vaikšto tas pats vaikinas, kuris prieš porą dienų darbavosi, bet paprieštaravo Inai, liepusiai vaikiną kuo greičiau vyti laukan, nes jis galįs apvogti. Senolė nebuvo tokia įtari...
Sunkią galvos traumą dėl mažiausiai 4 stiprių spyrių batu patyrusi J. P. Žitkuvienė buvo gydoma kelias savaites, kol gruodžio 24-ąją ligoninėje mirė. Tyrimas kaipmat buvo perkvalifikuotas jau dėl nužudymo.
Po kelių mėnesių mirė ir nužudytos dukros netekusi jos senutė motina. Ji stipriai išgyveno netektį, negalėjo atsigauti nuo košmaro, patirto rūsyje, nes būtent ji pirmoji aptiko suspardytą ir komos ištiktą dukrą, bet niekuo nebegalėjo jai padėti. Į „zoną“ – 10,5 metų
Žudiku tapusio V. Sakalausko pareigūnams ilgai ieškoti nereikėjo. Jį Vilkijoje buvo matęs ne vienas žmogus, o pagal nuotrauką atpažino ir nužudytosios motina, ir vyras, po smurto išpuolio vežęs jaunuolį į Šakių kraštą.
Sulaikytasis neneigė savo kaltės, tik tikino, kad žudyti moters jis nenorėjęs – ketinęs tik apvogti jos namus.
Neseniai šią liūdną, dviejų moterų mirtimi pasibaigusią istoriją išnagrinėjo Kauno apygardos teismas ir pripažino V. Sakalauską kaltu dėl J. P. Žitkuvienės nužudymo. Tris kartus už vagystes teistam vaikinui dabar teismas paskyrė 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat teismas įpareigojo nuteistąjį atlyginti turtinę ir moralinę žalą nužudytos moters sūnui ir seseriai – iš viso apie 74 000 litų, o dar 78 000 litų – Ligonių kasai už sužalotos moters gydymą.
Savo šeimos dar nespėjęs sukurti Vilmantas už grotų gyvena jau nuo praėjusių metų lapkričio 21-osios, kai tik buvo sulaikytas po nusikaltimo Vilkijoje.
Irena ZUBRICKIENĖ
