Tyrimas atskleidė gyventojų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigose klestinčią korupciją.
Viešai išsakyta problema – pirmas žingsnis jos sprendimo link. Išgirdę pacientų nuomonę apie save, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gal panorės išsukti iš korupcijos šešėliais dengiamo kelio.
Trejus metus tyrimus vykdžiusi Valstybinė ligonių kasa su rezultatais supažindino ir panevėžiečius. Besidomintieji galėjo sužinoti šalies gyventojų nuomonę apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą ir korupcijos apraiškas medicinoje.
„Mokėti reikia“
Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento Strategijos skyriaus vedėjo Kęstučio Miškinio duomenimis, 60 procentų apklaustų gyventojų mano, kad šalyje labiausiai korumpuotas sveikatos apsaugos sektorius.
Į klausimą „Ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama?“ daugiau kaip 30 procentų apklaustųjų atsakė: „Už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti, legaliai ar nelegaliai“.
Kas antram apklausos dalyviui per pastaruosius 12 mėnesių yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. Apklausa parodė, kad praėjusiais metais už sveikatos priežiūros paslaugas atsilyginti teko 48,4 procento Panevėžio ir 69,6 procento Utenos apskričių gyventojų.
Moterys gydytojams atsilygina dažniau nei vyrai. Tyrimas parodė, jog dažniausiai medikams atsilygina pensininkai, rečiausiai – bedarbiai. Dažniausiai atsilyginama už gydytojo specialisto, šeimos gydytojo konsultaciją, operaciją. Dažniausias atlygis – nuo 50 iki 200 litų.
Atsilyginti gydytojams pacientus paskatina kiti pacientai arba tai daroma savo noru. Tačiau tam, kad atsilyginimas būtų įteisintas, – gyventojai nepritaria, jie sako mokantys sveikatos draudimo mokestį.
Draudimu pasitiki
Gyventojų nuomonės apie korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje tyrimas parodė, kad Ligonių kasa, priešingai nei visa sveikatos sistema, nėra laikoma korumpuota institucija.
Pasak K. Miškinio, tyrimus tikslinga tęsti ir imtis priemonių, šalinančių trūkumus. „Įvardijus problemines sritis, jas lengviau spręsti“, – sakė Valstybinės ligonių kasos atstovas.
Sveikatos priežiūros įstaigose korupciją pastebintys gyventojai privalomojo sveikatos draudimo sistema pasitiki.
Draudimo plėtros departamento Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Džiužaitė sako, jog buvo apklausta
1 068 asmenys nuo 18 metų amžiaus. Iš jų 72,6 procento per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 procento vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 procento lankėsi ligonių kasose.
Auga pasitikėjimas privalomojo sveikatos draudimo sistema ir ligonių kasomis, bet gyventojai pasitiki ir gydymo įstaigomis. Jie neabejoja medicinos darbuotojų profesionalumu, tačiau nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta. 62,9 procento apklaustųjų mano, kad gydymo įstaigoje jais bus pasirūpinta tik iš dalies.
Žino ne viską
„Kas antras apklaustasis pageidautų gauti ataskaitą apie ligonių kasų sumokėtus pinigus už gydymą, tačiau liūdina tai, kad turėdami galimybę internete sužinoti apie jiems suteiktų paslaugų ir medikamentų apimtis, mažai gyventojų šia galimybe naudojasi“, – sakė I. Džiužaitė.
Tyrimas parodė, kad gyventojai mažai žino, kaip panaudojamos sveikatos draudimo lėšos. Ligonių kasų funkcijos gyventojams mažai atpažįstamos – padaugėjo asmenų, ligonių kasoms priskiriančių kitų institucijų funkcijas. Gyventojams nėra aiški ir teisinga vaistų kompensavimo tvarka, o vaistų pasirinkimą dažniausiai lemia gydytojo rekomendacija.
Tyrimo metu domėtasi, ką gyventojai žino apie prevencijos programas. Paaiškėjo, kad mažiausiai jie žino apie storosios žarnos, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas. Kai kurie apklaustieji nežinojo, kad visos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos prevencijos programos gyventojams yra nemokamos.
Tyrimas atskleidė gyventojų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigose klestinčią korupciją.
Viešai išsakyta problema – pirmas žingsnis jos sprendimo link. Išgirdę pacientų nuomonę apie save, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gal panorės išsukti iš korupcijos šešėliais dengiamo kelio.
Trejus metus tyrimus vykdžiusi Valstybinė ligonių kasa su rezultatais supažindino ir panevėžiečius. Besidomintieji galėjo sužinoti šalies gyventojų nuomonę apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą ir korupcijos apraiškas medicinoje.
„Mokėti reikia“
Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento Strategijos skyriaus vedėjo Kęstučio Miškinio duomenimis, 60 procentų apklaustų gyventojų mano, kad šalyje labiausiai korumpuotas sveikatos apsaugos sektorius.
Į klausimą „Ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama?“ daugiau kaip 30 procentų apklaustųjų atsakė: „Už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti, legaliai ar nelegaliai“.
Kas antram apklausos dalyviui per pastaruosius 12 mėnesių yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. Apklausa parodė, kad praėjusiais metais už sveikatos priežiūros paslaugas atsilyginti teko 48,4 procento Panevėžio ir 69,6 procento Utenos apskričių gyventojų.
Moterys gydytojams atsilygina dažniau nei vyrai. Tyrimas parodė, jog dažniausiai medikams atsilygina pensininkai, rečiausiai – bedarbiai. Dažniausiai atsilyginama už gydytojo specialisto, šeimos gydytojo konsultaciją, operaciją. Dažniausias atlygis – nuo 50 iki 200 litų.
Atsilyginti gydytojams pacientus paskatina kiti pacientai arba tai daroma savo noru. Tačiau tam, kad atsilyginimas būtų įteisintas, – gyventojai nepritaria, jie sako mokantys sveikatos draudimo mokestį.
Draudimu pasitiki
Gyventojų nuomonės apie korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje tyrimas parodė, kad Ligonių kasa, priešingai nei visa sveikatos sistema, nėra laikoma korumpuota institucija.
Pasak K. Miškinio, tyrimus tikslinga tęsti ir imtis priemonių, šalinančių trūkumus. „Įvardijus problemines sritis, jas lengviau spręsti“, – sakė Valstybinės ligonių kasos atstovas.
Sveikatos priežiūros įstaigose korupciją pastebintys gyventojai privalomojo sveikatos draudimo sistema pasitiki.
Draudimo plėtros departamento Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Džiužaitė sako, jog buvo apklausta
1 068 asmenys nuo 18 metų amžiaus. Iš jų 72,6 procento per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 procento vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 procento lankėsi ligonių kasose.
Auga pasitikėjimas privalomojo sveikatos draudimo sistema ir ligonių kasomis, bet gyventojai pasitiki ir gydymo įstaigomis. Jie neabejoja medicinos darbuotojų profesionalumu, tačiau nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta. 62,9 procento apklaustųjų mano, kad gydymo įstaigoje jais bus pasirūpinta tik iš dalies.
Žino ne viską
„Kas antras apklaustasis pageidautų gauti ataskaitą apie ligonių kasų sumokėtus pinigus už gydymą, tačiau liūdina tai, kad turėdami galimybę internete sužinoti apie jiems suteiktų paslaugų ir medikamentų apimtis, mažai gyventojų šia galimybe naudojasi“, – sakė I. Džiužaitė.
Tyrimas parodė, kad gyventojai mažai žino, kaip panaudojamos sveikatos draudimo lėšos. Ligonių kasų funkcijos gyventojams mažai atpažįstamos – padaugėjo asmenų, ligonių kasoms priskiriančių kitų institucijų funkcijas. Gyventojams nėra aiški ir teisinga vaistų kompensavimo tvarka, o vaistų pasirinkimą dažniausiai lemia gydytojo rekomendacija.
Tyrimo metu domėtasi, ką gyventojai žino apie prevencijos programas. Paaiškėjo, kad mažiausiai jie žino apie storosios žarnos, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas. Kai kurie apklaustieji nežinojo, kad visos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos prevencijos programos gyventojams yra nemokamos.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
