Sukrečiantys įvykiai, tokie kaip mirtis, finansinės ar darbo problemos, gali sustiprinti išsėtinės sklerozės simptomus, teigia olandų mokslininkai. Žurnale "The British Medical Journal", išėjusiame rugsėjo 20 d., paskelbę savo darbo rezultatus Erazmo medicinos centro Roterdame specialistai nustatė, kad stresas padvigubina šios autoimuninės ligos simptomų pasireiškimo dažnį.
"Žinojimas, kad stresinės situacijos susijusios su išsėtinės sklerozės intensyvumu, papildo ligonio ir jį slaugančių žmonių turėtas ribotas žinias apie šią ligą", - aiškina vienas autorių neurologas Rogieras Hintzenas (Rogyras Hintzenas).
Išsėtinė sklerozė yra chroniška, progresuojanti liga, kuri atsiranda, kai imuninė sistema ima atakuoti savojo organizmo ląsteles, ardo sluoksnį, apsaugantį nervų ląsteles galvos ir stuburo smegenyse. Pasaulyje ja serga milijonai žmonių.
Pažymėtina, kad ja sergančių moterų yra dvigubai daugiau negu vyrų. Anksti diagnozuoti ją labai sunku, nes jos simptomai, tokie kaip spengimas ausyse, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, kalbos nerišlumas, pasirodę vėl praeina.
Išsėtinė sklerozė dažnesnė šalto klimato šalyse, retesnė Afrikoje ir Azijoje. Jos priežastis dar neišaiškinta ir gydymo nerasta.
Grupė olandų, kurioje dirbo R. Hintzenas, apklausė 73 išsėtine skleroze sergančius asmenis, iš kurių bent vieną stresą buvo patyrę 70 asmenų; iš viso stresinių atvejų būta 457.
Streso poveikis buvo vertinamas pagal ligos simptomų paaštrėjimą per kelias savaites po patirto streso. Pablogėjimų - iš viso 134 - turėjo 56 pacientai. Nustatyta, kad stresas padvigubina ligos pablogėjimų dažnį.
“Reuters”-ELTA
