Šalies teisėsaugos nesugebėjimas įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti mergaitę Laimutei Stankūnaitei Lietuvai gresia Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijomis.
Klonio gatvėje Garliavoje netyla maldos ir žmonės nepraranda vilties, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė su policija neišsiveš teisėjos Neringos Venckienės globojamos mergaitės. Tačiau teisininkai teigia, kad įvykiai, susiję su mažamete, neišvengiamai baigsis L. Stankūnaitei palankia linkme, o Europos Žmogaus Teisių Teismas privers Lietuvos teisėsaugą kuo skubiau grąžinti mergaitę motinai.
Pareiga šaukia grįžti
„Mes – už teisingumą“, „Lietuvos teisėsauga – pedofilų stogas“. Šie ir panašūs šūkiai puošia Kedžių kiemą ir jų namų tvorą Klonio gatvėje Garliavoje. Kiekvieną rytą čia renkasi bent keliasdešimt žmonių. Dauguma jų prie Kedžių namų budi po kovo 23 d. bandymo įvykdyti teismo sprendimą – grąžinti mergaitę jos biologinei mamai L. Stankūnaitei.
„Ta kovo 23-ioji buvo atskaitos taškas, kai pradėjau nuolat lankytis Klonio gatvėje“, – „Valstiečių laikraščiui“ tikino Rumšiškėse gyvenanti Rūta.
Ji nesureikšmina to, kad už mergaitės teises kovojantys žmonės vadinami „patvoriniais“ ir kitokiais epitetais. Atsiradus menkiausiai galimybei, ji skuba į Garliavą. „Dirbu buhaltere, todėl, suprantama, negaliu visą laiką budėti Klonio gatvėje, bet pilietinė pareiga šaukia čia grįžti. Juk ir pati turiu vaikų“, – entuziastingai pasakojo Rūta.
Ji pasiūlė pasirašyti rengiamą pateikti Seimui įstatymo pataisos projektą, kurį patvirtinus tik nuo vaiko nuomonės priklausytų, su kuo jis nori gyventi – globėjais ar tėvais. Rūtai paaiškinome, kad pasirašyti negalime. Ji supratingai linktelėjo galva. „Žinote, visam šitam reikalui turi būti padarytas galas. Mes privalome apginti mergaitę“, – ryžtingai kalbėjo Rūta.
Pirmą kartą mergaitę bandyta paimti 2010 m. gegužę, kai Kėdainių r. apylinkės teismas įpareigojo laikinąją globėją Neringą Venckienę perduoti mažametę L. Stankūnaitei. Tada antstoliai nieko nepešė. Šių metų kovo 23 d. policijai ir antstolei S. Vaicekauskienei nepavyko išvežti mergaitės net panaudojus prievartą.
Vadina tikruoju Sąjūdžiu
Jau dvejus metus prie Kedžių namų budintis Renaldas Ščiglinskas sakė, jog darys viską, kad mergaitė nebūtų paimta prievarta. „Jei mes matysime, kad mergaitė pati, nesipriešindama išeina iš namų, niekas ir nesikiš, nemėgins jos sulaikyti. Bet dabar yra taip, kad antstolė ir policija nori bet kokiomis priemonėmis grąžinti mergaitę L. Stankūnaitei“, – kalbėjo jis.
Būtent šio žmogaus iniciatyva iš Klonio gatvės vyksta tiesioginės transliacijos internetu per USTREAM svetainę. „Mes norime, kad visi šalies žmonės ir mūsų tautiečiai užsienyje pamatytų, kas vyksta Lietuvoje. Gindami šią mergaitę, mes giname kiekvieną vaiką“, – teigė R. Ščiglinskas. Pasak jo, pasitikėjimas teismais yra nulinis. „Gali mus vadinti, kaip nori, net ir „patvoriniais“, bet mes geriau žinome, kas čia vyksta, todėl mokame atsiriboti“, – sakė vyriškis. Jis tikino, kad apie 85 proc. Klonio gatvėje budinčių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.
Žmonės čia nakvoja automobiliuose ir tik dieną grįžta namo nusiprausti, susitvarkyti. Jie teigia, kad jei kils pavojus – mergaitę bus bandoma paimti jėga, žmonių susirinks kelis kartus daugiau. Dar kiti žmonės Klonio gatvės įvykius vadino tikruoju Sąjūdžiu, tikra Lietuva. Žmones ypač sukrėtė kovo 23 d. bandymas prievarta išvežti mergaitę iš Venckų namų.
Kol „Valstiečių laikraštis“ kalbino žmones Klonio gatvėje, mergaitė su kai kuriais budėtojais žaidė tinklinio kamuoliu.
Ir pritaria, ir smerkia
Garsūs šalies teisininkai, mokslininkai smerkia asmenis, nevykdančius teismo sprendimo, tačiau supranta budinčių Garliavoje Lietuvos žmonių jausmus. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius mano, kad pirmiausia reikėtų paisyti mergaitės interesų. „Ir nors vaikas kol kas nejaučia tiek skausmo, kiek motina (L. Stankūnaitė), vis dėlto artimiausiu metu mergaitė skaudžiai patirs dabar vykstančius įvykius“, – teigė jis. Pašnekovo teigimu, ypač daug problemų jai gali kilti paauglystėje.
„Kalbėdamas apie teismo sprendimą, turėčiau pasakyti, kad ir aš nesutinku su dauguma teismų sprendimų. Nesutinku ir šiuo konkrečiu atveju. Bet jei mes norime gyventi civilizuotoje valstybėje, kur egzistuoja teisės viršenybė, manau, kad teismo sprendimą privalu įvykdyti ir grąžinti mergaitę motinai“, – įsitikinęs H. Mickevičius. Jis neabejojo, kad L. Stankūnaitė turi labai daug galimybių pasiekti pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme. Jo nuomone, situaciją apsunkina ir politikavimas. „Gaila, kad politikai pernelyg eskaluoja šią temą, mėgindami įgyti kuo daugiau politinių dividendų. Visa tai nenormalu“, – sakė H.Mickevičius.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius, mokslų daktaras Šarūnas Liekis priminė apie valdančiųjų nenuoseklumą, blaškymąsi nuo vienos problemos (ne)sprendimo – red.) prie kitos. „Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma mėgina susikrauti politinį kapitalą, naudodamasi Garliavos įvykiais, nors esama situacija susiklostė būtent jos valdymo metu. Tačiau bandoma pasinaudoti proga ir įgyti populiarumo, prisišliejus prie šios istorijos, bet jos neišsprendžiant ir „pamirštant“ kitas valstybės problemas, atsiradusias dabartinių valdančiųjų vadovavimo laikotarpiu“, – teigė jis.
Kita vertus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovą džiugino, kad Garliavos įvykiai suvienijo žmones kovai prieš teisingumo stoką. „Per visus šiuos 20 metų Lietuvoje buvo pernelyg daug neteisybės, pradedant žemių grąžinimu, pramonės įmonių privatizavimu ir baigiant upių bei ežerų pakrančių „prichvatizavimu“. Vien todėl pateisinu tuos žmones, kurie budi Klonio gatvėje“, – sakė H.Mickevičius. Jo teigimu, kova už mergaitę prieš pedofilų klaną suvienijo dalį visuomenės.
Įrodymas – vaiko pasakojimai
Mokslininkė Violeta Davoliūtė nuomonę apie situaciją išdėstė viename iš prestižinių Europos interneto leidinių Opendemocracy.net. „Daugelį mėnesių keli šimtai žmonių organizuotai laiko apsuptyje namą, kuriame yra mergaitė. Žmonės įsitikinę, kad mažametė buvo seksualiai tvirkinta globalaus pedofilų klano“, – teigė V.Davoliūtė. Mokslininkės manymu, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES, Lietuvos vidaus problemos gilėja. „Lietuvoje vyrauja teisinė sumaištis, politinė ir moralinė krizė“, – įsitikinusi ji. Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad žmones Garliavoje palaiko net dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, todėl politinis palaikymas „iš viršaus“ neleidžia efektyviai įvykdyti teismo sprendimo už jo įvykdymą atsakingoms teisėsaugos tarnyboms.
Reziumuodama V. Davoliūtė teigė, kad tik filmuotas vaiko pasakojimas, atrodo, yra svarbiausias įrodymas. „Pasak psichologų, mergaitė nelinkusi fantazuoti. Tai reiškia, kad arba ji sako tiesą, arba buvo kažkieno primokyta taip kalbėti. Tačiau dauguma lietuvių šį pasakojimą vertina kaip tiesą“, – samprotavo ji.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad vadinamoji pedofilijos byla prasidėjo 2009 m. spalio 5 d. Kaune. Tada buvo rasti nušauti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Pats Drąsius Kedys, siekęs nubausti pedofilus, tvirkinusius jo dukterį, 2010 m. balandžio 20 d. buvo rastas negyvas Kauno r. Tų pačių metų birželį nuvirtęs nuo keturračio baloje prigėrė Andrius Ūsas, kuriam buvo pareikšti kaltinimai tvirkinus mažametę.
Komentarai
L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas,
Ne kartą Lietuva pralaimėjo panašaus pobūdžio bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Ir pirmiausia atsižvelgdama į EŽTT praktiką L. Stankūnaitė kreipėsi į šį teismą, nes neigiamas pasekmes sukėlė valstybės neteisėtas veikimas arba neveikimas. Šiandien visi specialistai trimituoja, kad buvo pažeistos ne tik mano klientės teisės, bet pirmiausia mergaitės teisės, t. y. pagal Vaiko teisių apsaugos konvenciją mergaitės teisė gyventi su biologine motina. Mes matome, kad neteisėtai, netgi klastojant tam tikrus duomenis, vaikas buvo paimtas iš motinos. Taip pat neteisėtai paskirta vaikui globa. Ir net tada, kai teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką motinai, šis sprendimas nevykdomas. 2010 m. spalį net buvo panaudota fizinė jėga prieš antstolį, kuris tenorėjo įvykdyti teismo sprendimą. Be to, atitinkami politikų pareiškimai šitoje byloje, kad teismo sprendimo nereikia skubiai vykdyti, taip pat paskatino kreiptis į EŽTT. O kaip turėtų reaguoti paprastas Lietuvos pilietis, turintis palankų teismo sprendimą, kuris kažkodėl jau dvejus metus nevykdomas? Prašoma priteisti 100 tūkst. eurų žala tėra noras už šiuos pinigus atkurti dvasinę vaiko pusiausvyrą, nes tiek laiko prieš mergaitę buvo naudojama psichologinė prievarta.
Byla teisme neužsigulės
Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
Šios konkrečios bylos atveju Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kol kas nesulaukė nei įspėjimų, nei kitokios reakcijos iš Europos Sąjungos institucijų. Žinau tik tiek, kad mūsų Vyriausybės atstovė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo rengia atsakymą EŽTT ir ši byla turėtų būti išspręsta artimiausiu metu. Labai tikėtina, kad byla neužsigulės ir vienokį ar kitokį EŽTT sprendimą sužinosime dar iki žiemos.
Gediminas Stanišauskas
