Kokius simptomus svarbu pastebėti, kokie veiksniai didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu bei kaip dažnai reikėtų tikrintis, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.
Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga milijonas pasaulio gyventojų, Lietuvoje kasmet registruojama apie 1700 naujų atvejų. Kiekvienais metais storosios žarnos vėžys vien Lietuvoje nusineša maždaug 800 gyvybių.
Tikslios priežastys neaiškios
Labai tikslių ir aiškių priežasčių, kas skatina storosios žarnos vėžio vystymąsi, rasti nepavyksta. Nedidelei grupei žmonių šis vėžys nustatomas tikslingai, jei žmogus turi paveldėtą sindromą, pavyzdžiui, Linčo sindromą.
Viena iš priežasčių, kodėl pradeda vystytis storosios žarnos vėžys, yra genetinės mutacijos, atsirandančios žmogaus gyvenimo eigoje. Jos gali atsirasti dėl daugybės veiksnių.
„Dažniausiai yra vadinamas sporadinis, atsitiktinis storosios žarnos vėžio atvejis ir tokiais atvejais priežastys yra dviejų tipų. Viena yra genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia gyvenimo bėgyje.
Jos priklauso nuo įvairių dalykų – nuo to, ką mes valgome, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne, ar žmogus vartoja alkoholį ar rūko, kokia yra spinduliuotė aplinkoje ir panašiai“, – vardijo profesorius ir pridūrė, kad pasakyti, kuris konkretus rizikos veiksnys sukėlė vėžį, negalima.
Kitos priežastys yra paveldimos genetinės priežastys. Tik ne paveldėti genetiniai sindromai, o polinkis į storosios žarnos vėžį. Jis gali atsirasti tuomet, kai giminėje yra šio onkologinio susirgimo atvejų.
„Manoma, kad įprastais storosios žarnos vėžio atvejais tos priežasčių grupės yra 50 ir 50, dalis jų yra paveldima, dalis yra to, ką mes gauname iš aplinkos“, – apibendrino prof. T. Poškus.
Simptomų galite nepastebėti
Yra įrodymų, kad mūsų mityba taip pat turi įtakos vystytis storosios žarnos vėžiui. Ši liga dažniau pasitaiko šalyse, kuriose vartojama daugiau mėsos.
„Yra duomenų, kad yra tam tikras ryšys tarp storosios žarnos vėžio ir termiškai, chemiškai apdorotų mėsos produktų. <...>
Kuo daugiau augalinio maisto valgysime, tuo geriau, kuo mažiau perdirbtos mėsos produktų valgysime, tuo geriau, bet pasakyti, kad griežtai nuo to atsiranda storosios žarnos vėžys, mes negalime.“
Onkologinės ligos simptomai dažniausiai susiję su tuštinimosi pakitimais. Jeigu pastebite staigius pokyčių tuštinantis, jis pasidaro nereguliarus, pasikeičia įprasta konsistencija ar spalva, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
„Kitas labai svarbus yra kraujo pasirodymas, ypatingai kraujo, kuris nėra matomas ant popieriaus, bet galbūt yra susimaišęs su išmatomis.
Ir kraujas nėra šviesus raudonas, o lyg sukrešėjęs, nešviesus. Pamačius tokį vaizdą, būtinai reikėtų kreiptis pas savo daktarą“, – įspėja abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas, raižymas pilve ar gurguliavimas.
Svarbi ankstyva diagnostika
Storosios žarnos vėžio rizika su amžiumi didėja, asmenims, sulaukusiems 50 ir daugiau metų, rizika didesnė, jiems rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti.
„Jeigu pas kažką giminėje yra artimasis, pirmos eilės giminaitis – brolis, sesė, tėtis, mama ar vaikas, sirgęs storosios žarnos vėžiu, reikėtų pas gydytoją profilaktiškai kreiptis 10 metų anksčiau, negu vėžys buvo nustatytas šeimos nariui“, – sako profesorius.
Ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika ir profilaktika yra itin svarbi. Dažniausiai ši onkologinė liga vystosi ilgai, ji retai pasireiškia staigiai, o jos pradžia yra nepiktybinė, tad jos galima išvengti:
„Reikia mėnesių, metų, kartas netgi dešimtmečių, kad iš venos ląstelės per mažą, paskui didelį, paskui labai didelį polipą pasidarytų piktybinis navikas.
Kadangi yra ilgas laiko tarpas, per kurį vėžys auga, yra gana neblogų diagnostikos priemonių, kuriomis mes galime rasti dar ikivėžines ligos stadijas.“
Aptikus polipus, jie pašalinami ir taip užkertamas kelias storosios žarnos vėžio vystymuisi.
Lietuvoje storosios žarnos vėžio profilaktikos programa vykdoma asmenims nuo 50 metų. Norint atlikti išmatų tyrimą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Atliekamas visiškai neskausmingas tyrimas, kuomet ištiriamos išmatos dėl cheminių kraujo pėdsakų. Jeigu tokių pėdsakų nerandama, kas būna daugiau nei 90 proc. tiriamųjų, nieko daugiau daryti neriekia, tik tyrimą pakartoti kas du metus“, – pasakojo prof. T. Poškus.
Gydymui reikalinga visa komanda
Aptikus cheminių kraujo pėdsakų išmatose, atliekamas endoskopinis tyrimas – kolonoskopija, kurios metu apžiūrima visa storoji žarna. Jei aptinkami polipai, 80 proc. atvejų jie pašalinami apžiūros metu.
Tiesa, vėžio žymenų tyrimas storosios žarnos vėžio atveju nėra tinkamiausias pasirinkimas – jis naudingas tik tada, kai yra įtarimas, jog žmogus gali susidurti su šiuo onkologiniu susirgimu, nustatoma rizika.
Šiam onkologiniam susirgimui gydyti susijungia visa specialistų komanda, nes tik taip pasiekiamas geriausias rezultatas:
„Tai yra visos didelės komandos darbas – tos komandos centre yra pacientas ir jo artimieji, kurie, aišku, patiria didelį emocinį šoką ir didelius išgyvenimus, kartais artimieji serga labiau negu pats pacientas <...>
Prieš patenkant į operacinę, dažniausiai reikalingi endoskopiniai tyrimai, yra reikalingi radiologiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, kad mes žinotume, kokia yra ligos stadija, lokalizacija.“
Planuojant operaciją ir gydymą, dirba chirurgai, chemoterapeutai, spindulinės terapijos specialistai, radiologai, būrys kitų specialistų. Po operacijos, su pacientu dirba kiti specialistai, kad žmogus kuo greičiau grįžtų į įprastą gyvenimą.
