Baltijos šalys ir Lenkija, kuriose nustatyti afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai, suvienijo jėgas kovojant su šia klastinga liga, dėl kurios patiriama daug ekonominių nuostoliųa. Šios šalys prašo Europos Komisijos (EK) kompensuoti visas išlaidas ir nuostolius, kurių patiriama dėl AKM. Kaip EK įvertins keturių šalių bendros darbo grupės prašymą ir kiek skirs lėšų, kol kas nežinia. Anot augintojų, iki šiol Briuselis su AKM kovojo rengdamas konferencijas ir reglamentus.
Vakariečiams reikia rinkų
„Kur kas daugiau ir greičiau lėšų atsirastų, jei AKM pasiektų Vokietiją, Angliją ar Prancūziją. Juk ir Rusijai paskelbus embargą ir ėmus kalbėti apie nuostolių kompensavimą, pirmiausia buvo susirūpinta ne Baltijos šalių žemdirbiais, kurių padėtis dabar prasčiausia“, – per daug vilčių dėl ES paramos kovai su šernus ir kiaules guldančia liga nepuoselėjo kalbinti kiaulių augintojai. Molėtų rajone kiaulių veislyną laikantis Algirdas Taraškevičius mano, kad didžiosioms Bendrijos narėms bus naudinga, jei Baltijos šalyse sunyks kiaulininkystės sektorius. „Jei neliks lietuviškų lašinukų, kumpių ir dešrų, kažko panašaus mums priveš vakariečiai. Juk jiems reikia rinkų ir vartotojų“, – samprotavo ūkininkas.
Laukia Briuselio sprendimo
Molėtiškis dabar labai laukia, ką nuspręs EK dėl apribojimų kiaulių augintojams. „Neturiu kur dėti kiaulių! Molėtų rajonas priskirtas tai zonai, iš kurios į kitus rajonus negalima išvežti kiaulienos ir kiaulių. Todėl čia esantys perdirbėjai nenori jų iš mūsų pirkti. Jei Briuselis leis išvežti į kitus šalies rajonus, dar laikysimės. Jei ne, bus riesta“, – savo rūpestį išsakė apie pusę tūkstančio riestauodegių prižiūrintis ūkininkas. „Mes kol kas daugmaž dirbame normaliai. Tačiau situacija, aišku, grėsminga. Kasdien ji gali pablogėti. Briuselis saugo kitas šalis, todėl riboja mūsų galimybes parduoti kiaules, kiaulieną ir jos gaminius. Sprendimai vienašališki – uždrausti. O kaip elgtis augintojams?“ – apie nežinomybėje atsidūrusius ūkius kalbėjo apie 8 000 kiaulių laikančios bendrovės „Kupiškio akmenlita“ vadovas Nerijus Jėcka. EK sprendimu, valstybių, kuriose užregistruotas AKM, teritorijos suskirstytos į 3 zonas. Patys griežčiausi apribojimai taikomi trečiai zonai, į kurią įtraukti rajonai, kur AKM nustatytas kiaulių ūkiuose, bei su jais besiribojantys kraštai. Jai priklauso Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonai bei Visagino savivaldybė. Šiuose rajonuose užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus dabar draudžiama išvežti ne tik į ES ir trečiąsias šalis, bet ir iš zonos. Antrai zonai priklauso tie rajonai, kuriuose liga buvo nustatyta šernams, ir su jais besiribojančios vietovės. Ji apima Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Rokiškio ir Trakų rajonus, Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybes, taip pat Alytaus ir Vilniaus miestų savivaldybių teritoriją. Į pirmą zoną įtrauktos teritorijos, kurios ribojasi su antra zona ir kuriose išlieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp šernų. Į ją įtrauktos Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio ir Biržų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Birštono savivaldybių, taip pat Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių teritorijos.
Ar išliks smulkieji?
Neseniai Lenkijoje, Pulavuose, buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai bei EK ekspertai. Renginyje buvo aptarti AKM padariniai, įvertintas problemos mastas, ieškota sprendimų, kaip stabdyti AKM. Po konferencijos pastebėta, kad EK ekspertų nuomonė ne visada atitinka Baltijos šalių patirtį. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, požiūriai į smulkiuosius ūkininkus skyrėsi. Latvija sutinka, kad smulkieji ūkininkai turėtų išnaikinti kiaules, o Lietuvai, Lenkijai ir Estijai tai nepriimtina. Išnykus nedideliems ūkiams, neliks ir natūralaus skonio lašiniukų, dešrų, kumpių ir skilandžių, prie kurių skonio lietuviai nuo seno pripratę. O pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių traukė į kaimus ieškoti natūralaus maisto. VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis nenorėtų pritarti tiems, kurie jau deda kryžiuką kiaulininkystės ūkiui. Tačiau, anot jo, gali pasikeisti kiaulių auginimo tradicijos. „Jei liga taps nevaldoma, gali būti priimtas sprendimas uždaryti ūkius, kurie nesugeba įvykdyti griežtų biologinės saugos reikalavimų. Aišku, kad tai bus maži ūkiai, nes reikalavimai taikomi vienodai ir vienos kiaulės augintojui, ir stambiam kompleksui. Kitaip ligos plitimo neįmanoma sustabdyti. Taip atsitiko ir Ispanijoje, kurioje apie 25 metus kovota su maro užkratu“, – pastebėjo valstybinis veterinarijos inspektorius.
Grėsmė šalia fermų
Lietuvoje užfiksuota 10 AKM židinių: 4 šernų ir 6 kiaulių populiacijoje. Latvijoje situacija sudėtingesnė: nustatyti 62 atvejai šernų populiacijoje ir 31 atvejis kiaulių ūkiuose. Lenkai užfiksavo 2 AKM atvejus kiaulių ūkiuose ir 14 atvejų šernų populiacijoje. Liga pasiekė ir Estiją. Estai pranešė, kad du kartus AKM nustatė šernų populiacijoje. Kauno rajono ūkininkui Audriui Banioniui, laikančiam apie 3 000 kiaulių, mintyse sukasi prasčiausias scenarijus. Jis mano, kad liga plis toliau, jei Lietuvoje nebus suvaldyta gausi šernų populiacija. „Mūsų pasėlius knisa daugybė šernų. Man atrodo, kad jais niekas tinkamai nesirūpina. Be kiaulių, laikome ir galvijų, kuriems auginame kukurūzus. Juose pilna šernų. Prašau medžiotojų, kad jie kažką darytų, bet veltui“, – pasakojo daugiašakio ūkio savininkas. A.Banionis įsitikinęs, kad veterinarijos specialistai, kad ir kiek griežtai prižiūrėtų ūkius, nieko nepadarys, jei nebus sutarta dėl šernų populiacijos mažinimo. „Veterinarijos specialistai vos ne kasdien atvažiuoja į ūkį, pataria, konsultuoja. Mes su darbuotojais nuolat kalbamės, aiškiname ir primename, kaip jie privalo elgtis. Tačiau kad ir kaip mes visi saugotumės, už tvoros laksto šernai“, – sakė nuolat grėsmę dėl AKM jaučiantis kiaulių augintojas. Ūkininkui būtų labai skaudu, jei kiaulių veislyną, kurį kuriant įdėta daug pastangų ir lėšų, pakirstų pavojingas užkratas. Anot jo, tada darbo netektų apie 60 žmonių. Ūkyje vyksta gamyba nuo „lauko iki stalo“: čia įrengta skerdykla, mėsos perdirbimo cechas, gaminamos dešros, kumpiai ir kt.
Vieniems draudžia, kitiems – ne
„Kupiškio akmenlitos“ vadovas mano, kad, laikantis visų biologinės saugos reikalavimų, kiaulių ūkį žaibiškai sunaikinančio viruso galima būtų išvengti. „Aišku, dar labai svarbus žmogiškasis faktorius, ypač didesniame ūkyje, kur dirba daugiau žmonių. Kasdien kalbamės, kad jie suprastų ir įsisąmonintų, kaip svarbu paisyti nustatytų taisyklių“, – sakė N.Jėcka. Darbuotojai negali laikyti kiaulių, medžioti, grybauti, atsinešti savo maisto ir, be abejo, prieš patekdami į fermas, privalo persirengti, praustis po dušu ir pan. N.Jėcka pritarė kolegoms, kad visi saugos reikalavimai gali nueiti perniek, jei po miškus ir laukus laisvai vaikščios bandos šernų. Ūkininkas A.Taraškevičius apgailestavo, kad atsakingi pareigūnai priima prieštaringus sprendimus, o į augintojų nuomonę deramai neįsiklauso. „Augintojai privalo laikytis griežtų ir papildomai mums kainuojančių reikalavimų, kai kurių, manau, net per griežtų, o medžiotojams ribojimų mažiau. Štai iš miško grįžę jie gali užsukti į parduotuvę ar kitur ir taip platinti virusą. Dabar, kai už sumedžiotus šernus skiriamas atlygis, paradoksaliai atrodo ir buvusio aplinkos ministro draudimas šaudyti šernus ir už tai nustatytos didelės baudos“, – kovos su AKM spragas vardijo ūkininkas. Jam atrodo nelogiškas sprendimas drausti iš nustatytų zonų išvežti kiaules ir kiaulieną, jei iš jų leidžiama vežti grūdus. „O kas sukontroliuos, ar iš tų zonų studentai į kitus miestus neišsiveža kiaulienos dešrų ir kumpių? Juk tai – irgi pavojus, kad bus išplatinta liga“, – dar vieną AKM užkrato plitimo galimybę įvardijo A.Taraškevičius.
Nesutaria dėl šernų
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas pripažino, kad, nepaisant šiemet intensyvesnio šernų medžiojimo, Lietuvoje jų populiacija liko gausi. Tačiau abejojo, ar kardinalus jų naikinimas – geriausias sprendimas. Anot M.Masiulio, dabar kaltinti vien šernus dėl AKM plitimo neteisinga. Kol kas neužfiksuota masinio šernų gaišimo, nerasta kritusių bandų. Šernų populiacijoje nustatyti tik pavieniai AKM atvejai. Valstybinis veterinarijos inspektorius pridūrė, kad ir pirmas AKM atvejis Ignalinos rajono kiaulių komplekse, kur buvo aukščiausio lygio biologinė sauga, nustatytas dėl žmogiškojo faktoriaus. Dabar aiškinamasi, ar tai įvyko netyčia, ar ne. „Šernų naikinimas turi dvi medalio puses. Juos išnaikinus, tuščios vietos neliks. Tačiau medžiotojai turi dėl ko susirūpinti. Be saiko šeriant šernus, iškraipomas natūralus procesas. O jei populiacija nereguliuojama, atsiranda problemų. Kiek reikia sumažinti šernų populiaciją, dabar sprendžia visų 4 šalių atstovai. Kol kas dėl to nėra vienos nuomonės. Kai jis bus, visose šalyse bus taikomos vienodos kovos su AKM priemonės“, – sakė M.Masiulis.
Vida Tavorienė
