Vismantas Žuklevičius
Lietuvoje skelbiamas didesnis afrikinio kiaulių maro (AKM) pavojus, mat rastas antras šio viruso židinys. Šįkart liga atsėlino į kaimyninį Utenos rajoną. Specialiosios tarnybos trečiadienį sugūžėjo į Skroblo viensėdį, kai paaiškėjo, kad viena ūkininko laikoma kiaulė nugaišo būtent nuo AKM.
Rastas antras židinys
Skroblo viensėdžio ūkyje iš pradžių susirgo dvi kiaulės. Jos kurį laiką buvo gydomos antibiotikais, tačiau viena jų antradienį nugaišo. Ištyrus kritusios kiaulės mėginius, trečiadienį buvo diagnozuotas AKM. Jo virusas nustatytas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, o galutiniam jo patvirtinimui mėginiai išsiųsti į ES referencinę laboratoriją Ispanijoje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus manymu, Tauragnų seniūnijoje kiaulių maru kiaulės užsikrėtė nuo sergančių šernų arba per pašarus. „Privačiame mažame ūkelyje buvo laikomos dvi kiaulės. Įtarimai kilo iš pradžių vienam gyvuliui nugaišus, todėl iš karto buvo papjautas antras ir atvežtas į laboratoriją, čia patvirtintas AKM“, – trečiadienio rytą patvirtino J.Milius.
Tą pačią dieną Skroblo viensėdyje buvo imtasi skubių priemonių: dezinfekuojami ūkiniai pastatai, pakviesti policijos ir ugniagesių pareigūnai, rajono savivaldybės specialistai, kurie izoliavo AKM židinio vietą.
Sodyboje – šernų medžiotojas
Veterinarijos specialistai skubiai ėmė aiškintis, iš kur į nuošalų miškų apsuptą Skroblaus viensėdį galėjo patekti užkratas. Nustatyta, kad vienas čia gyvenančios šeimos narys yra šernų medžiotojas, kuris į sodybą atsiveždavo šernienos konservų. Židinio vietoje lankęsis Utenos VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Audronius Tubys patikino, kad tirti nuvežti ir šernienos konservai.
Pastarąsias dienas specialiosios tarnybos stebi židinio apylinkes 10 kilometrų spinduliu. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, maro židiniai Ignalinos ir Utenos rajonų savivaldybėse vienas nuo kito nutolę per 18 km. Pildosi blogiausias scenarijus – AKM braunasi gilyn į Lietuvą.
Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Jaugos, 10 km nuo naujojo židinio vietos kiaulių laikytojams bus rekomenduojama jas paskersti. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, šioje užkrato zonoje daug kiaulių neturėtų būti, nes Skroblo viensėdis yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, jame gyvena nedaug žmonių, stebėsenos zonoje nėra jokių didesnių kiaulininkystės kompleksų.
Baltarusijoje – itin sudėtinga padėtis
VMVT vadovo teigimu, AKM plinta per kontaktą su sergančiais šernais arba į per gyvūnų pašarą, į kurį patenka virusu užkrėstos atliekos. „Pirminė versija – užkratas pateko iš aplinkos. Židiniai yra netoli vienas kito, aplink yra miškų, ežerų, poilsiaviečių. Gali būti, kad užkratą pernešė šernai, kita vertus, poilsiaujantys žmonės galėjo turėti maisto produktų, palikti atliekų, – sakė J.Milius. – Virusas plinta ir Latvijoje, Lenkijoje. O Baltarusijoje situacija itin sudėtinga.“
Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo J.Milius, per metus Rytų kaimynai sunaikino daugiau nei pusę milijono kiaulių. „Baltarusiams teko paskersti 400 tūkst. kiaulių iš visuomeninio sektoriaus ir daugiau nei 100 tūkst. gyventojų laikomų kiaulių, – skaičiais kritinę situaciją Baltarusijoje apibūdino VMVT direktorius. – Žinant tokią situaciją, turime būti pasiruošę viskam ir čia, Lietuvoje.“
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad vakcina nuo kiaulių maro pradėta kurti dar prieš 50 metų. Ispanų mokslininkai kartą jau kėlė šampano taures, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vakcina neveiksminga. Iki šiol įvairių šalių mokslininkams niekaip nesiseka sukurti veiksmingos vakcinos nuo milijonus kiaulių visame pasaulyje pražudžiusio viruso.
Stebisi mokslininkų neveiksnumu
VMVT vadovas nusistebėjo Lietuvos mokslininkų abejingumu vakcinos nuo kiaulių maro kūrimui. Pasak jo, šalies mokslininkai nesiveržia ir į pirmą AKM židinį. „Danų mokslininkai jau dirba viename iš AKM židinių Lietuvoje – „Idavang“ kiaulidėse Rupinskų kaime, Ignalinos rajone. Juo domisi ir vokiečių mokslininkai. Apmaudu, kad Lietuvos mokslininkai kol kas nepareiškė noro atvykti į šį židinį ir atlikti kraujo tyrimų, – susirūpinimo neslėpė J.Milius. – Lietuvos mokslininkai tik ir laukia pinigų iš Žemės ūkio ministerijos, kad galėtų pradėti tyrimą, tačiau visai nepasinaudoja ES skiriama parama mokslinėms programoms, kurias vykdant tyrimą jau būtų galima pradėti.“ Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo J.Milius, praėjusiais metais mūsų šalies mokslininkai nepanaudojo būtent mokslinėms programoms skiriamų pinigų.
Pasak VMVT direktoriaus, apie Europai gresiantį AKM buvo žinoma prieš 9 metus. „AKM į Europą atėjo per Gruzijos ir Rusijos sieną ir slinko gilyn į Europą po maždaug 300 km kasmet. Esant palankiai terpei, vos per metu, maras gali apimti visą mūsų šalies teritoriją. Tai buvo žinoma ir Lietuvos mokslininkams, tačiau jie nieko konkretaus nedarė, – nuogąstavo VMVT direktorius. – Žinoma, pradėti mokslinius tyrimus ne vėlu ir dabar, kaip ir ne vėlu atvykti į židinį ir atlikti reikiamus tyrimus.“
AKM pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotas šiemet sausio pradžioje, kai buvo ištirti netoli sienos su Baltarusija kritę šernai. Liepos 24 d. kiaulėms ir šernams mirtinas užkratas rastas gerai saugotoje Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ Rupinskų kiaulių komplekse, Ignalinos rajone. Jame teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių. Užkrato patekimo į fermą aplinkybės tiriamos.
Kitame fone:
Teko naikinti kiaulių populiacijas. AKM – žaibiškai tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu plintanti virusinė liga. Ji labiausiai paplitusi Afrikos kontinente, jau spėjo pasireikšti Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, o pastaraisiais metais vis agresyviau veržiasi ir į Senąjį žemyną. AKM virusai ilgą laiką išlieka kiaulienos produktuose ir aplinkoje, gali išplisti tarp laukinių kiaulių ir ornithodoros genties erkių. Tai labai daug nuostolių padaranti liga. Ispanijoje ir Portugalijoje nuo 1960 m. AKM taip išplito, kad tik per 30 metų pavyko ją likviduoti. Dėl stiprių ligos protrūkių Maltoje ir Dominikos Respublikoje šių šalių kiaulių populiacijos buvo išnaikintos. Kiaulininkystės pramonėje vykstantys pokyčiai ir didėjanti globalizacija didina AKM riziką. Ir klasikinis maras, ir AKM šiais metais pasireiškė Rusijoje, iš kurios vėliau pateko į Baltarusiją ir Lietuvą.
Atsparus aplinkos poveikiui. AKM užkrėstame kraujyje, jei jis yra 40 °C temperatūros, virusas aktyvus išlieka 1,5 metų, kambario temperatūros išmatose – apie 11 dienų, užkrėstuose kiaulių garduose – mažiausiai mėnesį, užšaldytoje mėsoje – . keletą metų
Kaip plinta AKM? Jis plinta tiesiogiai kontaktuojant su sergančiais gyvūnais ir netiesioginio kontakto būdu per įvairius apyvokos daiktus, drabužius, transportą ir pan. Virusą platina erkės, kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, uodai ir musės, jis gali būti visuose audiniuose ir kūno skysčiuose, bet ypač didelė jo koncentracija susikaupia kraujyje. Aplinka gali būti labai užkrėsta, kai kiaulės skrodžiamos. AKM inkubacinis periodas trunka apie 5–19 dienų, jei užsikrečiama tiesioginio su sergančiomis kiaulėmis kontakto metu, bet gali trukti mažiau kaip 5 dienas, jei gyvuliai užsikrečia nuo erkių. AKM galima įtarti, kai kiaulėms pasireiškia septicemijos požymių ir pakyla temperatūra. Be to, AKM sergančios kiaulės gali viduriuoti su krauju.
