Lietuviškai pasirodė licencinė vaizdajuostė “Kelias į pražūtį”. Pernykščiame Venecijos kino festivalyje daug kas tikėjosi šią žiaurią gangsterišką retrojuostą gausiant patį aukščiausią apdovanojimą.
Žiaurumas ir meilė
Kadangi Venecijos bienalė smarkiai atkuto, ir puikių filmų ten buvo daug, o prizų aiškiai per maža, “Kelias į pražūtį” negavo “Liūtų”, bet prastesnis nuo to nepasidarė. Debiutavęs kuo plačiausiai nuskambėjusiomis ironiškomis “Amerikietiškomis grožybėmis”, jaunas britų teatro ir kino režisierius Samas Mendesas ne tik rodo puikų stiliaus jausmą, jo filmuose neramiai pulsuoja ir mintis.
1931-ieji, Ilinoisas, Didžiosios krizės metai. Išgyvena nebent gangsteriai. Vienas tokių, vietinis mafijos bosas (senukas Paulas Newmanas tebedemonstruoja aštrų protą ir vaidybos jėgą) kadaise lyg įsūnijo našlaičiu likusį Maiklą Salivaną (Tomas Hanksas). Dabar tėčio pėdomis seka jaunėlis Maiklas, visai dar paauglys. Tačiau net ir labiausiai patriarchalinėje nusikaltėlių terpėje, kaip parodė dar F.F.Coppolos “Krikštatėvis”, neišvengiami žiaurūs konfliktai, “ekskomunikacijos” siaubas.
S.Mendesas taip ir apibūdina “Kelią į pražūtį” (juostos pavadinimas, beje, galėjo būti ir mažiau didaktiškas): “Tai filmas apie Tėvus ir Sūnus, apie galingus, nenusakomus juos siejančius ryšius. Tai žiaurus kūrinys. O drauge tai – meilės laiškas didžiosioms 4-ojo, 5-ojo ir 8-ojo dešimtmečių gangsterinėms juostoms”.
Žiaurumo ir meilės samplaika lydi ne vieną filmą, šią savaitę demonstruojamą per TV. Aišku, S.Mendesas, kalbėdamas apie praeities juostas, turėjo galvoje ir klasikinę kruviną meilės baladę “Boni ir Klaidas” (TVN7, antradienį, rugpjūčio 12 d., 24.00 val.), ir natūralistinį Samo Peckinpah vesterną “Petas Garetas ir Mažylis Bilas” (TVN7, šeštadienį, rugpjūčio 9 d., 21.00 val.), aptariant kurį, tiesa, galima labiau kalbėti ne apie meilę tėvui ar moteriai, kiek pačiam kartą pasirinktam gyvenimo būdui.
Jau nebe gangsterinė medžiaga, perpinta meilės ir žiaurumo, -- tai garsusis prancūzų režisieriaus Leos Caraxo kūrinys “Naujojo tilto meilužiai” (“TVcentr”, penktadienį, rugpjūčio 15 d., 23.30 val.), kuriame Juliette Binoche visiškai neprimena vaikštančios “L’Oreal” reklamos, o yra metusi namus, nešvari, beprarandanti regėjimą dailininkė (“Feliksas” už vaidmenį). Autsaiderių pasaulyje, ant remontuojamo Paryžiaus Naujojo tilto ji sutinka skustagalvį, pagal “Stiliaus” kanonus – antipatišką jauną valkatą (Denys Lavant), ir juos susieja stebėtinai poetiškas pasmerktas jausmas.
Lenkų kanalas TVN7 šią savaitę paniro į tikrai vertingą, retai pamatomą klasiką. Jeigu turite noro išvysti legendinį amerikiečių aktorių Jamesą Deeną, sukūrusį vos... tris vaidmenis, bet pelniusį pasaulinę šlovę, pasistenkit pažiūrėti įtemptą kaip styga Nicolaso Roego 1955 metų filmą “Maištininkas be priežasties” (sekmadienį, rugpjūčio 10 d., 12.25 val.). Režisierius, prieš filmuodamas, išstudijavo šimtus jaunųjų teisės pažeidėjų bylų; visose jose jaunųjų amerikiečių žiaurus maištas neturėjo pastebimų motyvų. Toks ir šis kūrinys, kuriame Džimas (J.Deenas) lyg nuoširdžiai myli Džudi (Nathalie Wood), bet tuo pačiu taip nevertina gyvenimo, kad įsipainioja į beprasmiškas, negalinčias nesibaigti blogai, automobilių lenktynes.
Būdinga, kad pats Jamesas Deenas žuvo lygiai tokiomis pat apystovomis, kaip ir jo herojus, varydamas lenktyninę mašiną taip, lyg ji būtų pasiruošusi pakilti lėktuvo skrydžiui.
Kai kuriuose savaitės filmuose lieka jau tik nuogas žiaurumas, apie jausmus čia sunku kalbėti. Tai ir “Kalėjimas” (“RenTV”, šeštadienį, rugpjūčio 9 d., 21.00 val. ir kitądien, 18.05 val.) su Sylvesteriu Stallone, ir pagarsėję fantastiniai “Ašmenys” (LNK, pirmadienį, rugpjūčio 11 d., 19.10 val.), nors Wesley Snipeso herojus čia tarsi ir keršija dėl motinos mirties, ir išmėsinėtų merginų istorija prancūzų naujame “Masale” (kabelinės televizijos, trečiadienį, rugpjūčio 13 d., 21.00 val.). Iš įvairiausio pobūdžio nusikaltimus apdainuojančių savaitės filmų originalumu gal kiek išsiskiria australų “Pavojingas žaidimas” (TV4, penktadienį, rugpjūčio 15 d., 22.45 val.), prabylantis apie aktualią kompiuterinio piratavimo problemą.
Personos
Nemažai tokių filmų (ir laidų), kurie pasakoja apie nusipelniusius kinui žmones. Nors Michaelas Jacksonas filmavosi labai nedaug, jis tebelieka šouverslo figūra, apie kurią pačią kuriami filmai. Praėjusią savaitę minėjau per TV3 demonstruotą “Gyvenimą su Michaelu Jacksonu”, o šį kartą tas pats kanalas supažindins su filmo tęsiniu, jau pavadinimu žadančiu sensaciją: “Michaelo Jacksono interviu. Nematyti kadrai” (šeštadienį, rugpjūčio 9 d., 20.45 val.).
Dokumentinė juosta “Aš, Sergejus Paradžanovas” (RTR, Vilniaus TV, šeštadienį, rugpjūčio 9 d., 19.20 val.) apvainikuos šių televizijų rodytą garsiojo tragiško likimo menininko filmų (“Ašik Keribas”, “Legenda apie Suramo tvirtovę” ir kt.) ciklą. Išskirtinis reiškinys, kino plastikos kalba, nepanaši į nieką matyta anksčiau. Išskirtinė biografija, kurioje užteko vietos net kalėjimui.
Nacionalinė televizija savo antrajam kanalui įsigijo vertingą švietėjiškų juostų apie prancūzų kino garsenybes seriją. Jau matėme filmus apie Jeaną Cocteau, apie Claude’ą Chabrolį, pastarajame apie meistrą šiek tiek kalbėjo aktorė Isabelle Huppert, o sekmadienį (rugpjūčio 10 d., 21.00 val.) išvysime jau visą juostą, skirtą šiai asmenybei, nuo šlakuotos mergiūkštės nužengusios kelią iki labai sudėtingų, kartais ir drastiškų (“Pianistė”!) vaidmenų.
Greičiausiai kada pasirodys filmas ir apie Vilniuje tragiškai žuvusią Marie Trintignant. Spauda turėjo darbo – nuo lindimo prie tėvų iki visai nelaiku pasirodžiusių samprotavimų, esą, mes, lietuviai, nemokame flirtuoti (?!) su prancūziška elegancija. Be to, vadindami mielą moterį, bet vidutinišką aktorę Marie žvaigžde, išsiduodame buvę stabmeldžiais: kas tokiu atveju Jeanne Moreau – planeta? Tiesa, iš stabmeldystės ir apskritai tautos tradicijų sėkmingai vaduojamės: tai parodė nepalyginamai skaudžiau mane sukrėtusi istorija su sušaudytais gandrais. Lietuvoje vis daugiau išgamų...
Rusai noriai bei įdomiai reklamuoja savas praeities ir dabarties kino žvaigždes: režisierių Kareną Šachnazarovą (RTR, Vilniaus TV, penktadienį, rugpjūčio 15 d., 23.25 val.), kūrusį populiarias juostas “Mes iš džiazo”, “Žiemos vakaras Gagruose” ir kt., ketvirtojo dešimtmečio vienintelę sovietų tikrą žvaigždę, paties Stalino numylėtinę Liubovę Orlovą (“TVcentr”, šeštadienį, rugpjūčio 9 d., 12.15 val. ir penktadienį, rugpjūčio 15 d., 17.15 val.). Tiesa, rubrika, po kuria bus rodoma ši juosta, -- “Įgyvendinta laimė” – verčia šiek tiek suabejoti. Gimusi inteligentų šeimoje, pozavusi žymiems carinio meto dailininkams, turėjusi muzikinį išsilavinimą, dar vaikystėje bendravusi su Levu Tolstojumi ir Fiodoru Šaliapinu Orlova vargu ar buvo tokia “laiminga”, kurdama kolūkietes bei fabrikų darbo pirmūnes.
Keista rubrika gaubia ir laidą apie mūsų Ingeborgą Dapkūnaitę (1 Baltijos kanalas, šeštadienį, rugpjūčio 9 d., 9.30 val.) – “Sugrįžimas namo”. Kokie namai turimi galvoje – Londonas, kur ji gyvena, Lietuva, kurios ji niekad neatsižadėjo, ar Rusija, kurioje ji daugiausiai filmuojasi ir kuri ne pro šalį ją be ceremonijų apšaukti “rusų aktore”? Pamatysime.
Prie realių personų šį kartą norėčiau prijungti vieną fikcinę, savo neblėstančiu ilgamečiu populiarumu jau beveik įgijusią kūną ir kraują – Šerloką Holmsą. Antai ir šią savaitę galime pamatyti nuotaikingą vaidybinę juostą apie nemariojo seklio jaunystę “Jaunasis Šerlokas Holmsas” (TV4, trečiadienį, rugpjūčio 13 d., 14.00 val.), o “RenTV” kanalas nuo pirmadienio ima demonstruoti niekada nenusibostantį rusų serialą “Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas” (rugpjūčio 11 d. --16.15 val, kitomis dienomis --16.20 val.). Senojo detektyvo gerbėjams – tikras malonumas.
Pagarsėję filmai
Pradėsime nuo pagarsėjusių šlagerių. Rusų kanalas “Naše kino” šią savaitę iš saugyklų išsitraukė vieną brangiausių kino istorijoje filmų – Sergejaus Bondarčiuko epopėją pagal Levą Tolstojų “Karas ir taika”. Penki metai darbo, beprotiškas batalinių scenų užmojis, amerikinis “Oskaras”. Ginčytini aktoriai: Andrejus Bolkonskis – Viačeslavas Tichonovas, Nataša Rostova – storalūpė debiutantė Liudmila Saveljeva, Pjeras Bezuchovas – labai besistengiantis pats Bondarčiukas. Rodoma tvarkingai. Pirmoji serija – sekmadienį, rugpjūčio 10 d., 16.00 val, o kartojama kitą rytą, 9.00 val. Taip ir visos keturios dalys.
Kadaise užmoju priblokšdavo ir lenkų istoriniai “Kryžiuočiai” (TVP1, penktadienį, rugpjūčio 15 d., 15.30 val.). Apie tragišką jo režisieriaus Aleksanderio Fordo likimą ryšium su kitu filmu plačiai rašiau praeitame “Namų kine”, čia tik norisi pažymėti, kad iš šios 1960 metų Henryko Sienkiewicziaus romano ekranizacijos aiškiai matyti: to meto lenkų ir lietuvių santykiai dar nebuvo tokie švelniai lyriški, kaip šiandieną, nes nutylėti lietuvių, pasirinkus tokią medžiagą, neįmanoma, bet ekrane tie meškų kailiais apsirėdę galiūnai šiek tiek primena karikatūrą...
Apie Andrzejaus Wajdos garsųjį antistalininį “Žmogų iš marmuro” (1976) irgi esu jau čia rašęs, dabar jį “TV Polonia” (trečiadienį, rugpjūčio 13 d., 13.25 ir 21.35 val.) tik kartoja. Įdomu, kada gi susipažinsime su drastišku tęsiniu “Žmogus iš geležies”, įkvėptu “Solidarnosc” idėjų ir pelniusiu 1981 metų Kanų “Auksinę palmės šakelę”?
Po filmų, kurtų su didžiuliu užmoju, laikas pereiti ir prie kuklesnių. Tų pačių lenkų komedija “Ieva nori miego” (TVP1, ketvirtadienį, rugpjūčio 14 d., 0.55 val.) dar 1957-aisiais parodė socialistinės visuomenės absurdų panoramą. Šiandien, kai kinuose rodomas Romano Polanskio “Pianistas”, gal skaitytojui bus įdomu sužinoti, kad tą “miego norinčią” provincialę sukūrė pirmoji pono Romano žmona Barbara Kwiatkowska. Paskui ji išvyko į Vakarus, pasirinko Lass pseudonimą, bet garsas apie ją greitai pritilo, o vyro užmačios irgi buvo kur kas platesnės. Bet malonu prisiminti tą naivią merginą tuomet madinga “arklio uodega” ant galvutės.
Geras, įdomus danų “Dogmos” filmas “Paskutinė Mifūnės daina” (LTV, antradienį, rugpjūčio 12 d., 21.30 val.). Prasidėdamas audringa (bet ironiška) erotine scena jis nutempia personažus iš civilizuotos Kopenhagos į tamsią provinciją, kurioje, pasirodo, kur kas įdomiau gyventi. Ko vertas vien jau “trenktas” pagrindinio personažo brolis, tikintis, kad rūsyje gyvena japonų žvaigždė Toshiro Mifune ir laukiantis NLO pasirodymo. Negi dera, kaip darė herojus pradžioje, gėdytis tokios kilmės ir tokių giminaičių?
Asmeniškai man patraukliausias atrodo ankstyvas amerikiečių nepriklausomųjų, brolių Coenų filmas “Arizonos auklėjimas” (“RenTV”, ketvirtadienį, rugpjūčio 14 d., 21.05 val. ir kitądien, 9.15 val.). Nors kalbama lyg apie visai rimtus dalykus – vaiko pagrobimą – juodasis autorių humoras daro savo, ir į puikius meistrus Nicolasą Cage’ą bei Holly Hunter, jų – nepaisant nieko – simpatiškų personažų idiotizmą negali žvelgti be taisančio nuotaiką kikenimo.
Bjaurūs kurjozai
Kabelinės televizijos (mano atveju, deja, “Vinita”) vėl taupo centus ir nutraukia kai kurias – nepaisant paskelbtų filmų – programas. Dabar toks likimas dažnai ištinka naktimis klasiką rodantį kanalą “Naše kino”. Aną savaitę nepamatęs bene pirmosios Dostojevskio ekranizacijos “Peterburgo naktis”, kurioje retą jai vaidmenį kūrė minėtoji Liubovė Orlova, ir šį kartą negaliu garantuoti, ar jums teks laimė pamatyti klasikinę Fiodoro Ocepo juostą “Žemė nelaisvėje” (“Naše kino”, antradienį, rugpjūčio 12 d., 0.10 val.). Režisierius vėliau emigravo, kaip ir jo žvaigždė, nuostabaus grožio Anna Sten.
Linksmai nuteikia avangardinės šiuolaikinės rusų juostos “Meilės žavesio klejonių patirtis” (RTV International, sekmadienį, rugpjūčio 10 d., 24.00 val. ir kitądien, 13.00 val.) pavadinimo vertimas į gimtąją kalbą. Kadangi “klejonės” rusiškai – “bred”, taip ir parašyta: “Bredo meilės žavesio patirtis”. Matyt, panelė vertėja dūsauja dėl kokio Brado Pitto, vietoj pasiėmusi žodyną.
Bjauriausias kurjozas – kanalo “Tango TV” nuosprendis vaidybiniams filmams, bent ketvirtį ekrano užleidžiant “pupuliukams”, “kekšėms” “zoofilams”, žodžiu, spuoguoto jaunimo ir padėvėtos, bet dar seksualiai suinteresuotos publikos susirašinėjimams. Filmų žiūrėti neįmanoma. Teko išsijungti ir pramoginę “Tamsos armiją”, ir skaudžią socialinę “Normą Rei”. Ir kitą savaitę negaliu rekomenduoti modernios juostos “Jėzus Kristus superžvaigždė” (“Tango TV”, penktadienį, rugpjūčio 15 d., 22.00 val.), nes biblinė istorija greičiausiai liks fonu “papams”, “kunilingui” ir panašiam onanistų virpesiui, primenančiam užrašus ant visuomeninių tualetų sienų.
Negaliu kitaip įvertinti “Tango TV” veiklos – tai oficialus sąvadavimas. Neskaudėtų galvos, jei nekentėtų – kartais geri – filmai. “Namų kinui” belieka skelbti embargo šiam kanalui, nors nesubrendėlių Lietuvoje daug, ir kanalui dėl manojo vienišo balso, aišku, nei šilta, nei šalta. Money, money, money...
