S. Hawkingo graži mintis buvo skirta žmonėms, sergantiems depresija. Mokslininkas poetiškai palygino depresiją su juodąja skyle – nesvarbu, kad ir kokios tamsios jos atrodo, iš abiejų įmanoma ištrūkti.
S. Hawkingas sakė: „Šios paskaitos pagrindinė idėja yra tai, kad juodosios skylės nėra tokios juodos, kaip gali atrodyti. Priešingai nei manėme anksčiau, jos nėra amžini kalėjimai.“
„Objektai gali ištrūkti iš juodosios skylės. Tiek atgal ten, iš kur į ją pateko, tiek į kitą visatą. Taigi jeigu jaučiatės taip, tarytum esate juodojoje skylėje, nepasiduokite, nes išėjimas yra.“
Šią kalbą jis pasakė 400 žmonių publikai, ketvirtadienio vakarą, sausio 7 d., Karališkajame Londono institute.
Kitą dieną po paskaitos, mokslininkui sukako 74-eri. S. Hawkingas daugiau nei 55-erius metus gyveno su motorinio neurono liga, nepaisant to, kad dar 1963 m. gydytojai pranašavo, kad jam gyventi buvo likę tik dveji metai.
Kalbėdama tai pačiai auditorijai, jo dukra Lucy atkreipė dėmesį į S. Hawkingo tiek intelektualiai, tiek emociškai nuostabų protą.
„Jis turėjo labai pavydėtiną norą judėti toliau ir gebėjimą panaudoti visus savo išteklius, visą energiją, visą savo dėmesį šiam judėjimo pirmyn tikslui pasiekti, – pasakojo moteris. – Tačiau judėti į priekį ne tik išlikimo prasme, bet ir įprasminti savo gyvenimą nuostabiais darbais: knygų rašymu, paskaitų skaitymu, įkvepiant žmones, sergančius neurodegeneracinėmis ligomis, ar turinčius kitas negalias.“
