Vilnietė Greta (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad bestatydama automobilį daugiabučio kieme į šaligatvio bortelį arba duobę pramušė kuro baką, tad ant kelio ėmė bėgti degalai.
„Tuo metu išlindę kaimynai ėmė šaukti, kad iškvies tarnybas dėl gamtos ir viešo kelio teršimo. Liepė greitai viską valyti. Mėginau su popieriniu rankšluosčiu, bet vargiai pavyko.
Ar tikrai tokiu atveju kaimynai galėtų kažką pasiekti? Juk mašina prakiuro ką tik ir tikrai ne specialiai teršiau tą kelią. Ar galėtų už tai, kaip už teršimą, išrašyti baudą?“ – teiravosi mergina.
Greta pridūrė, kad jos automobilis – „ne jaunas“, 2000-ųjų metų, pirktas prieš metus, techninė apžiūra praeita prieš porą mėnesių, o į orą išmetama tarša nustatytų ribų neviršija.
Bauda gali siekti ir 1,2 tūkst. eurų
Aplinkos apsaugos departamentas neslėpė, kad toks įvykis būtų tiriamas ir individualiai vertinamos visos aplinkybės.
Jei būtų nustatoma, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais yra numatytos tokios baudos:
- asmenims – 60–120 eurų;
- juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų;
- už pakartotinį nusižengimą – 550–1 200 eurų.
Departamento patarimu, tokiu atveju, kai iš automobilio pradeda bėgti cheminės medžiagos, reikia įvertinti taršos plitimą ir, nesant galimybės jam sustabdyti, pirmiausia skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112.
Jei galimybė sustabdyti tekėjimą yra, reikėtų kuo skubiau imtis priemonių surinkti teršalus. Dėl to gerai yra turėti ir naudoti naftos sorbentus, kurie surenka taršą.
Kada naikinama techninė apžiūra?
Jei vairuotojas kelionės metu pramuša automobilio dugną ir nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kt. skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos.
Aplinkos apsaugos departamentas įspėjo, kad taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. susidaro nauji lašai nuvalius lašus nuo jų susidarymo vietos.
„Esant bet kokiam skysčio nuotėkiui (išskyrus vandenį), dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, techninės apžiūros dokumentas yra naikinamas“, – nurodė departamentas.
O baudos už tokį pažeidimą yra skiriamos tokios:
- asmenims – 60–120 eurų;
- juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų;
- už pakartotinį nusižengimą – 550–1 200 eurų.
Pavojingomis atliekomis tampa ir automobilių dalys
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė atkreipė dėmesį, kad gana didelė dalis automobilių detalių, baigusios savo gyvavimo ciklą, tampa pavojingomis atliekomis.
O iš techniškai netvarkingų, eksploatuoti nebetinkamų aikštelėse stovinčių automobilių dažnai ant žemės išbėga įvairūs skysčiai. Pvz., panaudota alyva yra priskiriama prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių.
Pašnekovė vardijo, kad pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama:
- naudota alyva;
- degalų, tepalų ir oro filtrai;
- akumuliatoriai;
- amortizatoriai;
- aušinamieji skysčiai.
Todėl šios atliekos, pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, turi būti tvarkomos pagal griežtas taisykles.
„Žinoma, pagal taisykles reikia tvarkyti ir senas padangas, sėdynes, kėbulo, plastikinių detalių atliekas ir kitas automobilių atliekas“, – pridūrė ji.
Asociacijos direktorė pabrėžė, kad netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką atitarnavę akumuliatoriai dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų tampa itin toksiškomis atliekomis.
Anot pašnekovės, seni amortizatoriai, kuro ir tepalo filtrai taip pat laikomi dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos.
„O vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus.
Krūvos gamtoje išmestų senų padangų, sėdynių ir pan. ne tik darko vaizdą, bet ir kenkia augalams bei gyvūnams“, – akcentavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos atstovė.
Baudos už per didelį teršalų kiekį ore
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija ribines vertes, eksploatavimą, numatyta atsakomybė:
- asmenims – įspėjimas arba 100–300 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 300–500 eurų);
- juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 600–900 eurų).
Už transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė:
- asmenims – 100–300 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 300–500 eurų);
- juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda (už pakartotinį nusižengimą – 600–900 eurų).
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad šiuo metu planuoja transporto priemonių taršos patikrinimus, kai įsigalios Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymas, t. y. nuo rugpjūčio 1 d.
Ir patikino, kad visuomenė apie reidų pradžią bus informuota.
Kokie taršos pažeidimai fiksuojami dažniausiai?
Departamentas įvardijo, kad šiemet, pvz., Klaipėdos valdyboje, dažniausi pažeidimai fiksuojami dėl bėgančių skysčių, bet ne visada nustatomas aplinkos teršimo faktas.
„Pastaroji situacija, kurią nagrinėjo Klaipėdos valdybos pareigūnai, buvo susijusi su teršalų išliejimu iš automobilio į Danės upę.
Pagal gautą pranešimą buvo nustatytas transporto priemonės vairuotojas, iš kurio transporto priemonės išbėgęs kuras pateko į paviršinių nuotekų tinklus ir per juos – į Danės upę. Asmuo gavo baudą (60–120 eurų)“ – pasakojo Aplinkos apsaugos departamentas.
Jis pažymėjo, kad automobilių plovimo pažeidimai priskiriami savivaldos kompetencijai. Savivaldybės užtikrina švarą bendro naudojimo teritorijose pagal tos savivaldos patvirtintas švaros taisykles.
