Dėl esą niekinamų žydų kapinių Vilniaus centre JAV Kongresas gali priimti griežtą rezoliuciją - jos tekstas jau parengtas. Manoma, jog tai grėstų dvišalių santykių atšalimu, įskaitant bendradarbiavimą karinėje srityje, rašo „Lietuvos žinios“.
JAV Kongrese įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame perspėjama, kad dėl nesiliaujančių statybų Šnipiškėse, kur, manoma, buvo žydų kapinės, gali pašlyti Lietuvos ir JAV santykiai.
Primena įsipareigojimus
Rezoliucijos projektą prieš kelias dienas pateikė JAV Kongreso nariai Michaelas Fergusonas ir Josephas Crowley. Dokumente rašoma, kad JAV Kongresas yra sukrėstas žiniasklaidos pranešimų apie istorinių žydų kapinių teritorijoje Šnipiškėse tebevykstančias statybas.
Teigiama, esą Lietuvos ir pasaulio ekspertai yra įsitikinę, jog į šią teritoriją tikrai patenka buvusios žydų kapinės. Kongresmenai pažymi, kad XXI amžiuje „tebevykstantis kapinių niekinimas įžeidžia tarptautinę žydų bendruomenę ir Amerikos žmones“. Lietuvos Vyriausybė kaltinama pažeidusi 2002 metų spalio 15 dieną sudarytą dvišalę sutartį, kurioje kalbama apie įsipareigojimus išsaugoti visų tautinių, religinių ir etninių grupių, tarp jų - Antrojo pasaulinio karo genocido aukų, kultūrinį paveldą.
Išvardiję dar kone dešimtį įvairių argumentų, projekto autoriai prašo JAV Kongreso išreikšti Lietuvos Vyriausybei Amerikos žmonių tikėjimą, kad žydų kapai nebus toliau niekinami. Priešingu atveju, kaip skelbiama paskutiniame rezoliucijos punkte, Lietuva rizikuoja susigadinti santykius su JAV ir pasaulio šalių bendruomene.
Grūmojimai nekonkretūs
Apie šį JAV Kongreso rezoliucijos projektą Vyriausybės rūmuose sužinota tik šį trečiadienį. Pasak premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko, dokumento tekstas „labai nemalonus, kai kur perdėtas“. Projektas dar svarstomas, o Lietuvos ambasada Vašingtone, V.Kavaliausko teigimu, stengiasi aktyviai veikti, kad rezoliucijos tekstas būtų pakeistas.
Vyriausybė neturi galios atšaukti sostinės savivaldybės išduotą statybų leidimą, bet V.Kavaliauskas dar nepraranda vilties, jog problema bus išspręsta Jo manymu, JAV Kongreso rezoliucija gali būti priimta maždaug po mėnesio.
Nors dokumento projekte neįvardijami konkretūs grasinimai Lietuvai, V.Kavaliausko manymu, rezoliucija gali turėti įtakos JAV valdžios sprendimui dėl vizų režimo panaikinimo Lietuvos piliečiams. Taip pat neatmetama, kad gali atsirasti kliūčių kai kuriose dvišalio bendradarbiavimo srityse.
Trukdžių neįžvelgia
Viena pagrindinių tokių sričių - kariniai reikalai. Dienraštis primena, kad Lietuvos kariai kartu su JAV kariškiais dalyvauja koalicijos pajėgų operacijoje Irake, tęsiama priešlėktuvinės gynybos sistemų „Stinger“ įsigijimo programa. Lietuvos kariai studijuoja JAV karinėse mokyklose. Iš Amerikos perkama operacijų karinė įranga, teikiama parama specialiųjų operacijų pajėgoms.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai apie JAV Kongreso rezoliucijos projektą vakar dar nebuvo girdėję. Todėl ministerijos valstybės sekretorė Jūratė Raguckienė LŽ tikino negalinti jo komentuoti. Tačiau ji pridūrė, esą bendradarbiavimas su JAV vyksta „pagal planą, be trukdžių“.
Kalba atsargiai
Amerikos ambasados Vilniuje atstovė spaudai Andra Litevkaitė „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad minėta dviejų JAV Kongreso narių rezoliucija dėl žydų kapinių dar nepatvirtinta. „Daug JAV piliečių išreiškė susirūpinimą dėl Šnipiškių žydų kapinių Vilniuje, - perdavė atstovybės poziciją A.Litevkaitė. - Visi turi teisę tikėtis, kad jų protėvių palaikai liks apsaugoti.“
Pasak JAV ambasados atstovės, Vašingtonas kasmet suteikia 4 mln. JAV dolerių (9,4 mln. litų) siekiančią paramą Lietuvos karinėms reikmėms. Per pastaruosius penkerius metus JAV papildomai skyrė Lietuvai 8 mln. JAV dolerių (18,8 mln. litų) per Koalicijos solidarumo fondą. Šios lėšos naudojamos karinėms pajėgoms, siunčiamoms į Iraką, bei Provincijos atkūrimo grupei Afganistane remti. Ambasados poziciją išsakiusi A.Litevkaitė tikino, kad Amerikos karinė parama Lietuvai ir žydų kapinių klausimas - nesusiję dalykai.
Aiškins Lietuvos poziciją
Lietuvos ambasados Vašingtone pirmasis sekretorius Liutauras Bauža teigė, jog mūsų atstovybė visapusiškai aiškinasi situaciją, susitinka su JAV Kongreso nariais ir renka informaciją, susijusią su rezoliucijos projektu. „Mėginame pristatyti Lietuvos poziciją. Ambasadorius Audrius Brūzga deda pastangas, kad vertinimai Lietuvos atžvilgiu būtų kuo objektyvesni“, - kalbėjo L.Bauža.
Ambasados atstovas nesutiko spėlioti, koks bus minėtos rezoliucijos likimas ir kaip Lietuvos atstovai galės paveikti jos nuostatas.
Ainis Gurevičius, Mindaugas Klusas
