Šeštadienį Rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje kunigui, disidentui ir žurnalistui Juliui Sasnauskui įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) skiriama Stasio Lozoraičio premija. J. Sasnauskas tapo vienuoliktuoju premijos laureatu. Oficialus LŽD apdovanojimo pavadinimas - „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkė Marytė Kontrimaitė ceremonijos metu pažymėjo, kad kun. J. Sasnauskas yra ne tik universalus žmogus, buvęs disidentas, vienas iš Lietuvos laisvės lygos kūrėjų, pogrindinės „Katalikų bažnyčios kronikos“ platintojų sovietų okupacijos metais. Anot pirmininkės, premijos laureato kelionės po Lietuvą, skelbiami gyvi tekstai moralės, religijos ir gyvenimo temomis, darbas „Mažojoje studijoje“ neleidžia abejoti, jog J. Sasnauskas premijos nusipelnė. „Tai žmogus, kuris disidentu tapo nuo mokyklos suolo, dar jaunas už pogrindinę žurnalistiką pateko į sovietinį lagerį. Skleisdamas religijos tiesas jis kalba gyvai ir netradiciškai. Kažkada net kunigų seminarijoje už tai „gaudavo pipirų“. Neatsitiktinai jis paskui pateko pas mažuosius brolius pranciškonus – jie tokius ir mėgsta“, – pabrėžė M. Kontrimaitė.
Nuolatinis premijos mecenatas, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius sakė, kad ir jam nekyla menkiausių abejonių dėl šios kandidatūros. „Manau, kad žurnalistika yra tokia profesija, kurios neįmanoma įgyti tiesiog pabaigus atitinkamus mokslus. Džiaugiuosi už tuos nematomus žurnalistus, kurie nueina ne lengviausiu keliu, nesiekia pripažinimo ir įžymybių statuso per šou verslą“, – sakė ministras.
Laureatą taip pat pasveikino LŽD centro valdybos pirmininkės pavaduotoja Gražina Petrošienė, į renginį atvykęs kitos žurnalistų organizacijos – Lietuvos žurnalistų sąjungos – lyderis Dainius Radzevičius, kiti asmenys.
Julius Sasnauskas: pradėjau nuo pogrindinės „vargo žurnalistikos“
Pats laureatas, dėkodamas LŽD, pabrėžė, jog ką tik prasidėjo metai, pareikalausiantys iš žurnalistų vienokiais ar kitokiais būdais žadinti žmonėse viltį. „Man patinka šios premijos pavadinimas, kuriame yra žodis „Viltis“. Manau, kad žurnalistai tam tikra prasme yra ar bent turi būti apreiškimo skleidėjais, nes jie juk neša žmonėms žinias“, – sakė J. Sasnauskas.
Kalbėdamas apie tai, kaip pats tapo žurnalistu, J. Sasnauskas prisiminė kito disidento Antano Terlecko soduose po lapais užkasinėtas spausdinimo mašinėles, kuriomis buvo rašoma pogrindinė spauda. „Kai kas už tokią spaudą gavo nuo sovietų valdžios dosnų honorarą. Nijolei Sadūnaitei už septynis puslapius kronikos buvo pasiūlyta septyneri metai lagerio“, – juokavo J. Sasnauskas.
Pristatymo metu skambėjo archajiška armėnų muzika, grota egzotiškais - net australų aborigenų instrumentais.
.........
Julius Sasnauskas – lietuvių kunigas, pranciškonas. Vienas iš Lietuvos laisvės lygos kūrėjų. 1987-1992 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1994-1997 m. gyveno Kanadoje.
1996 m. davė vienuolio pranciškono įžadus. Nuo 1997 m. J. Sasnauskas yra Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorius. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“.
Parašė 3 knygas. Paskutinioji – publicistikos rinkinys „Malonės akrobatika.
Pirmoji laureatė - televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėja Nijolė Baužytė. Po to sekė: Vaidotas Žukas (už radijo laidas), Viktoras Alekna (seniausias aktyviai teberašantis žurnalistas), populiaraus literatūrinio almanacho „Varpai“ steigėjas ir redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius, puiki žurnalistė, buvusi LŽD pirmininkė Roma Grinbergienė (deja, po mirties), vienas aktyviausių Atgimimo spaudos Kaune kūrėjų (ir toliau aktyviai rašantis) žurnalistas Kazys Požėra, kun. Vaclovas Aliulis (už krikščioniškos žiniasklaidos atgaivinimą ir palaikymą), partizanas Antanas Seikalis, Liudvika Pociūnienė (už TV laidų ciklą „Laiko ženklai“) ir ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska.
Premiją teikianti organizacija - dar prieš sovietinę okupaciją šalyje veikusi Lietuvos žurnalistų draugija - atkurta 1991 m. gruodžio 21 d.
