Prezidentinių ambicijų atsisakęs „prisikėliečių“ vedlys Arūnas Valinskas verčia politikus spėlioti, kaip tai atsilieps tolesnei jo karjerai ir valdančiajai koalicijai.
Atvirai prisipažinęs, kad stokoja politinės patirties, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis A.Valinskas įbruko parlamento opozicijai argumentą, leidžiantį suabejoti tolesne jo karjera Seimo pirmininko poste. Jau girdėti nuomonių, kad po tokios „išpažinties“ A.Valinskas nedelsdamas turėtų pats, nelaukdamas nepasitikėjimo procedūros, pasitraukti iš šių pareigų. Kita vertus, pripažįstama, jog galima ir tokia politinė dėlionė, kuri padėtų A.Valinskui išlaikyti Seimo pirmininko postą gal net iki kadencijos pabaigos. Atrodo, šio žaidimo jau ėmėsi dvi iš keturių Permainų koalicijos frakcijų.
Pozicija nepasikeitė.
Vakar A.Valinskas viešai pranešė apsigalvojęs dėl kandidatavimo į prezidento postą ir taip nustebino pirmiausia savo vadovaujamos partijos narius. Nors akivaizdu, kad pagrindinė šio žingsnio priežastis ta, jog veikiausiai nepavyko surinkti pretendentą remiančių rinkėjų parašų (A.Valinsko rinkimų štabas pateikė 21 tūkst. parašų - vos tūkstančiu daugiau nei reikalaujama, bet vidutiniškai 20 proc. parašų išbrokuojami - aut.), Seimo vadovo argumentai buvo išklausyti visu rimtumu.
„Apsvarstęs dabartinę situaciją šalyje, nutariau nedalyvauti prezidento rinkimuose, nes padėtis Lietuvoje labai sudėtinga. Todėl esu įsitikinęs, kad prie valstybės vairo turi stoti ne tik ryžtingas, bet ir patyręs politikas“, - kalbėjo A.Valinskas.
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) seniūnas Valentinas Mazuronis teigiamai įvertino A.Valinsko sprendimą nesivaržyti dėl prezidento posto ir vylėsi, jog jis žengs dar vieną protingą žingsnį - pasitrauks iš Seimo pirmininko posto. „Jam stinga patirties, todėl turi būti atstatydintas, nuo tos dienos, kai A.Valinskas buvo pasiūlytas į tas pareigas“, - LŽ sakė V.Mazuronis. Politiko teigimu, „tvarkiečiai“ ir dabar laikosi tos pačios pozicijos. „Už visus naktinius darbus turi asmeniškai atsakyti koalicijos vadovai - A.Valinskas, Andrius Kubilius, Algirdas Šemeta“, - pabrėžė seniūnas.
Išbandymas biudžetu
V.Mazuronis priminė, kad visi kaltinimai Seimo pirmininkui buvo išdėstyti kovo pradžioje TT frakcijos pateiktame nepasitikėjimo juo tekste. Be kita ko, suabejota parlamento vadovo gebėjimu organizuoti Seimo darbą, atkreiptas dėmesys į jo neetišką elgesį ir valdiškų lėšų naudojimą asmeninei reklamai. Tačiau tam, kad procedūra būtų pradėta, nepavyko surinkti pakankamai Seimo narių parašų. „Jei kolegų nuomonė pasikeis, mielai pratęsime savo darbą“, - žadėjo V.Mazuronis. Jo nuomone, būsimas biudžeto peržiūrėjimas taps nemenku išmėginimu visai valdančiajai koalicijai.
Seimo opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas negalėjo pasakyti, ar artimiausiu metu bus grįžta prie nepasitikėjimo A.Valinsku procedūros. „Tačiau viena akivaizdu - būti Seimo pirmininku jam trūksta tiek žinių, tiek patirties. Laikausi nuomonės, kad A.Valinskas išrinktas neteisėtai“, - LŽ dėstė jis. Politikas prognozuoja, kad naujas pretekstas reikšti nepasitikėjimą A.Valinsku gali atsirasti svarstant biudžetą.
„Jei Seimo pirmininkas pasakė „A“, gal galėtų pasakyti ir „B“, tuomet išsirinktume kitą vadovą“, - šmaikštavo Darbo partijos (DP) frakcijos seniūno pavaduotojas Vytautas Gapšys. Jis taip pat mano, kad šiuo atveju atsakomybės klausimas susijęs ne su vienu asmeniu, o su visa valdančiąja koalicija.
Bėgs iš laivo?
Įvairių minčių tiek opozicijos atstovams, tiek patiems valdantiesiems sukėlė staiga įsiplieskusi meilė tarp dviejų koalicijos frakcijų - Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei TPP. Esama įtarimų, kad šios dvi „sesės“ tyliai rezga pabėgimo iš valdančiųjų laivo planą ir puoselėja viltį sutelkti naują koaliciją. Jei visa tai būtų įgyvendinta iki prezidento rinkimų, Vyriausybei grąžinant savo įgaliojimus naujajam šalies vadovui Seime jau gali būti kita dauguma.
„Neatmesčiau galimybės, kad tos dvi frakcijos sutelkė jėgas kovai prieš konservatorius koalicijos viduje. Taip pat gali būti, jog tai pasirengimas sprukti iš skęstančio laivo“, - svarstė V.Mazuronis.
Su tuo, kad rengiamas pabėgimo planas, sutinka ir G.Kirkilas. Kaip ir „tvarkietis“, jis mano, jog naujoji koalicija galėtų apsieiti ir be konservatorių. „Manau, anksčiau ar vėliau tai tikrai įvyks“, - prognozavo socialdemokratas.
Gąsdina konservatorius
Apie tai, kad liberalcentristai ir „prisikėliečiai“ sutarė įkurti bendrą bloką, dar ketvirtadienį pranešė abiejų frakcijų seniūnai. „Norime padidinti savo įtaką Permainų koalicijoje, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ekonomikai atgaivinti, o ne buhalteriniam biudžeto subalansavimui“, - tvirtino LiCS frakcijos seniūnas Artūras Zuokas. Anot jo, dabar didžioji koalicijos narė - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - nebegalės primesti savo minčių ir idėjų mažesniems partneriams. Panašiai kalbėjo ir „prisikėliečių“ seniūnas Laimontas Dinius.
Skeptiškai kolegų idėją vertino TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jis tikino nematąs jokios būtinybės mažesniems koalicijos partneriams blokuotis. Pasak konservatoriaus, visi svarbiausi sprendimai vis tiek turi būti priimami bendru sutarimu. Partnerių noras koalicijos viduje kurti atskirus darinius keistokas atrodo ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijai. Kai kurie jos nariai mano, kad vidinės opozicijos atsiradimo gali prasidėti visos koalicijos žlugimas.
Raimonda Ramelienė
