Tenerifės saloje virtuvės šefas Danas Černiauskas (50) jau penkerius metus gyveno kartu su savo žmona Vigilija Černiauskiene ir judviejų devynmete dukrele.
Pastaruoju metu iki pat karantino paskelbimo, pora dirbo vietiniame draugų restorane. D. Černiauskas saloje garsėjo savo profesionalumu, todėl restorano klientų ratas iš tiesų buvo gana platus, o vakarais jis būdavo tiesiog perpildytas.
Restorane taip pat dirbo ir D. Černiausko žmona Vigilija, čia ji aptarnaudavo susirinkusius svečius, o prireikus – padėdavo mylimam vyrui virtuvėje. Deja, likimas šiai porai turėjo kiek kitokių planų.
Būtų minėję 11-ąsias vedybų metines
Susisiekus su netikėtai mirusio virtuvės šefo žmona V. Černiauskiene, moteris net neketina slėpti, kad šiandien jai yra labai sunki diena:
„Su Danu buvome kartu trylika metų. Šiandien vyksta kremacija, kaip tik tą dieną, kai yra mūsų vestuvių metinės. Šiandien turėjome atšvęsti vienuolikos metų mūsų vedybų sukaktį“, – ašarų nesulaiko moteris.
V. Černiauskienė naujienų portalui tv3.lt prasitaria, kad šis laikas jų šeimai yra sunkus ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Mat pasaulyje plinant Covid-19 virusui ir įvedus karantiną Tenerifėje, šeima liko be savo nuolatinių pajamų.
„Uždarius restoraną, mums žinoma apiformino tą laikotarpį, kad gautume bent kokią bazinę pinigų sumą, tačiau mes restorane dirbome tik pusę etato, nes jis veikdavo tik vakarais.
Pastarosiomis dienomis visi laukėme, kol vėl pradėsime dirbti. Sėdėjome namie, džiaugėmės šeimos bendryste, kad galėjome skirti laiko daugiau vienas kitam ir pailsėti“, – sako pašnekovė.
Karantino metu laiką leido namuose
Moteris prisimena, kad salos gyventojus ypač žavėdavo jos vyro Dano sukurtas maistas, kuris iš kitų restoranų ir kavinių išsiskirdavo savo kokybe:
„Viskas laikėsi daugiau, mažiau ant Dano virtuvės, jo vardo ir kokybiško maisto, kurio čia labai trūksta. Tenerifę būtų galima pavadinti pigesne anglų sala, restoranuose ir kavinėse visur galima rasti daugmaž tą patį pasirinkimą. O pas mus žmonės ateidavo paragauti išskirtinio ir kokybiško maisto, gurmanai mėgdavo jo gamintus omarus, austres“.
Uždarius restoraną, kuriame dirbo pora, apie du mėnesius šeima visi drauge praleido savo namuose. V. Černiauskienė sako, kad karantinas Tenerifėje buvo įvestas pakankamai anksti ir tikrai su griežtomis taisyklėmis.
Tenerifėje automobiliu važiuoti leidžiama tik vairuotojui, artimiausioje parduotuvėje apsilankyti galima tik būtiniausiu atveju, o paprasti pasivaikščiojimai po salą yra uždrausti. Čia dirba tik didieji maisto prekių centrai ir vaistinės.
V. Černiauskienė pasakoja, kad savaitę prieš paskelbiant karantiną, saloje turėjo įvykti ir vienas garsiausių festivalių, kuris kasmet sutraukia virš dešimt tūkstančių lankytojų iš visos Europos.
„Įsivaizduokite, koks būtų buvęs protrūkis. Tačiau valdžia labai greitai susigriebė, atšaukė festivalį, viską greitai uždarė ir įvedė griežtas taisykles. Salos gyventojai yra tikri šaunuoliai, nes visi čia gyvenantys žmonės labai pareigingai laikosi taisyklių.
Taip pat kiekvieną vakarą savo balkonuose plojame medikams, dėkodami už jų darbą, galima plojimus girdėti kiekvieną vakarą. Policija viską labai griežtai kontroliuoja, tačiau ir patys stengiasi pagerinti nuotaiką ir palaikyti gyventojus, kartais net padainuoja, sustabdžius automobilį. Jaučiamas šeimyniškas ir kolektyviškas palaikymas, visi supranta, kad turime šią situaciją išgyventi drauge“, – apie karantiną saloje pasakoja V. Černiauskienė.
Ištiko infarktas
Pasirodžius žiniai apie D. Černiausko mirtį, komentarų gretose netilo kalbos, ar vyras nebus dar viena koronaviruso auka. Tačiau V. Černiauskienė bet kokias tokias kalbas neigia ir sako, kad jos vyras nesiskundė jokiomis sveikatos problemomis.
„Gydytojai sako, kad jį ištiko infarktas. Jis jokiais negalavimais iki tol nesiskundė. Prieš pusmetį, rugsėjo mėnesį, jis atsivertė ir tapo krikščioniu. Pusę metų nevartojo alkoholio, nerūkė buvo pamaldus žmogus. Pas jį buvo labai ryškus gyvenimo pokytis“, – sako moteris.
Lemtingą rytą, kai netikėtai vyrui sustojo širdis, V. Černiauskienė iki smulkmenų prisimena ir dabar. Moteriai vis dar sunku patikėti, kaip viskas žaibiškai įvyko:
„Antradienį ryte jis atsikėlė ir kaip kiekvieną rytą nuėjo pasigaminti kavos į virtuvę. Aš buvau kitame kambaryje, o dukrytė savo kambaryje. Staiga išgirdome didžiulį garsą, lyg kas būtų nukritę.
Kai subėgome į virtuvę, pamatėme jį gulintį ant grindų, akys dar buvo nesąmoningai atmerktos. Iš karto iškviečiau greitąją pagalbą ir puoliau daryti dirbtinį kvėpavimą“.
Greitosios pagalbos specialistai į šeimos namus atvažiavo pakankamai greitai, po dešimties minučių. Tačiau V. Černiauskienė sako, kad jai šios minutės atrodė tarsi visa amžinybė. Atvažiavę medikai dar bandė gaivinti vyrą, tačiau jiems to padaryti nepavyko.
Itin skaudina pikti komentarai
Dabar didžiausia V. Černiauskienės svajonė yra pargabenti vyro pelenus į Lietuvą ir čia sugrįžti kartu su judviejų dukrele. Kadangi pastaruoju metu šeima išgyveno finansinius sunkumus, čia jiems labai padėjo virtuvės šefo giminaičiai bei Tenerifės lietuvių bendruomenės nariai, kuriems moteris yra be galo dėkinga.
„Laidojimo biuro viršininkas buvo pažįstamas su mūsų bažnyčios kunigu, todėl padarė didžiulę nuolaidą kremavimui, kuris kainavo 1 400 eur. O kai pas tave tik keturi šimtai ir guli kišenėje, turi išeiti iš buto, sumokėti už viską – atrodo gali pulti į neviltį.
Bet mums labai padėjo Dano brolis su sese, kurie surinko pinigus, atsiuntė mums, taip pat prisidėjo ir lietuvių bendruomenė Tenerifėje. Didžiulis ačiū jos pirmininkei Agnetai Daukantatei-Vansavičienei ir Jolantai Januškei – tai žmonės, kuriuos pažįstų visus šiuos metus, ėmėsi iniciatyvos ir surinko pinigus, kurių užteks kremacijai ir dar liks už buto skolas“, – paaiškina moteris.
V. Černiauskienė neneigia, kad pasirodžius žiniasklaidoje straipsniams apie jos vyro netektį, skaudžiausia moteriai buvo skaityti komentatorių atsiliepimus. Mat daugelis jų stebėjosi, kaip garsiojo šefo šeimai dar gali reikėti finansinės paramos.
Tačiau moteris tik patikina, kad Tenerifės sala daugeliui gali pasirodyti kaip svajonių išsipildymo vieta, bet toli gražu čia nėra viskas taip paprasta.
„Tenerifėje yra labai savotiška sistema, nėra stabilumo, kam pasiseka, tam pasiseka, bet čia tikrai nėra viskas taip lengva“, – priduria ji.
Įstrigo ir į sukčių spąstus
Taip pat virtuvės šefo šeimą jau kuris laikas finansiniai sunkumai slėgė ir dėl praeityje turėto restorano, mat paaiškėjo, kad iš jų pasipelnyti bandė ir patalpas nuomavęs savininkas.
„Prieš kurį laiką turėjome atidarę savo restoraną, mums sekėsi tikrai neblogai. Tas patalpas, kurias išsipirkinėjome, kai norėjome paimti paskolą, pasirodė, kad daugiau nei pusę jų buvo nelegalios statybos ir mums nedavė paskolos.
Paprašėme savininko, kad jis grąžintų mūsų pinigus, nes norėjome persikelti kitur, buvome investavę visas savo santaupas ir savininko atstovai grąžinti mūsų pinigų tiesiog nesutiko“, – apmaudo neslepia virtuvės šefo žmona.
Padrąsinti pažįstamų, pora susirado ispanų kilmės advokatą, kuris sutiko teisme atstovauti lietuvių šeimą. Deja, Tenerifėje teisminiai procesai vyksta ganėtinai lėtai, todėl pora teismo laukia jau antrus metus.
Virtuvės šefo žmona Vigilija taip pat prasitaria, kad šeima turėjo planų visam laikui sugrįžti į Lietuvą. Mat tikėjosi, kad čia verslas galėtų sektis geriau, o ir visi artimieji gyvena gimtoje šalyje.
Vidinė nuojauta kuždėjo kažką negero
D. Černiauskas prieš kurį laiką buvo išleidęs ir savo elektroninę receptų knygą, vylėsi, kad greitu metu Lietuvoje pavyks išleisti ir popierinę jos versiją.
Dabar V. Černiauskienė labiau už viską trokšta sugrįžti į Lietuvą, pargabenti į gimtąją šalį vyro pelenus ir čia deramai su juo atsisveikinti.
Tiesa, moteris prasitaria, kad prieš pat karantino paskelbimą, jie kartu su vyru ir dukrele spėjo apsilankyti Lietuvoje. Šią kelionę ji laiko tarsi mažu stebuklu.
„Prieš karantiną, dar vasario mėnesį, stebuklingai gavome progą savaitei laiko sugrįžti į Lietuvą. Po keturių metų pertraukos Danas vėl susitiko su visa savo šeima, vaikais. Aplankėme visus savo artimuosius ir, neslėpsiu, kad lipant į lėktuvą jutau stiprų vidinį sakymą: negrįžkite atgal. Tada dar to nesupratau, kodėl ta nuojauta mano buvo tokia stipri“, – jautriai kalba moteris.
