Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai taip pat mano, kad pasiūlę priešlaikinius rinkimus ir pareiškę apie Vyriausybės atsistatydinimą, jeigu priešlaikiniams rinkimams Seimas nepritars, perėmė žaidimą į savo rankas. Neva dabar kamuolį valdo ne žurnalistas Andrius Tapinas, atskleidęs čekučių istorijas savivaldoje, ne prezidentas ir ne opozicija, o būtent Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Kaip pasakoja konservatorių politikai, patys partijos lyderiai nėra tikri, kad balsavimas dėl pirmalaikių rinkimų parlamente tikrai pavyks, nors mąsto, kad tam galėtų pritarti socialdemokratai, mat šių reitingai yra geri, ir galbūt Ramūno Karbauskio valstiečiai žalieji, kurie gali baimintis, jog iki kitų rinkimų įsisteigs Šeimų sąjūdžio partija su Artūru Orlausku priešaky.
Remiantis Konstitucija, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti surengti trimis atvejais: pirma, jeigu taip nusprendžia Seimas 85 balsų dauguma, antra, jeigu Seimas pareiškia nepasitikėjimą visa Vyriausybe, trečia, jeigu Seimas per 30 dienų nepatvirtina naujos Vyriausybės programos arba per 60 dienų du kartus iš eilės nepritaria Vyriausybės programai.
Kad pavyks surinkti 85 balsus, tarp konservatorių abejojama, bet politikai mano, jog jeigu vis tik pavyktų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų starto pozicija būtų tikrai nebloga, nes netektų dar metus laiko iš aukos pozicijų aiškintis dėl čekučių skandalo. Šis skandalas palietė praktiškai visas politines partijas, bet konservatorius labiausiai, nes jie buvo išsikėlę tokius skaidrumo standartus, kurių patys nesugebėjo įgyvendinti. Konservatoriai taip pat nežino, ar po tokių netikėtų rinkimų tikrai laimėtų valdžią, bet partijos lyderiai sako, jog tai vienintelė išeitis nenueiti į dugną.
„Neprisimenu, kas tiksliai pasakė, bet yra ir tokia galimybė, kad šiek tiek pakeista Vyriausybė tęs darbus, tik ji jau bus perkrauta ir tęs darbus nauju mandatu. Kaip kad visi čia reikalavo“, – pasakojo vienas konservatorių frakcijos narys.
Kitas politikas teigia, jog premjerė I. Šimonytė buvo ir yra pasiryžusi mūru stoti už visus savo Vyriausybės ministrus, nes paprasčiausiai nenori atiduoti žmonių sudraskyti po vieną. Pasak pašnekovo, ji netgi savotiškai žavėjosi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pareiškimu, kad Kauno mieste iš politikų nereikalaujama pateikti čekučių ir taip atsiskaityti už kanceliarines lėšas, nes tuomet paprasčiausiai tektų tais čekiais ištapetuoti sienas – tai tiesiog administraciškai yra neefektyvu.
„Ji taip niekad nepasakytų viešai, bet iš esmės jos nuomonė panaši“, – pasakojo politikas.
Ir nors dauguma konservatorių trečiadienį vykusiame partijos frakcijos posėdyje pritarė G. Landsbergio ir I. Šimonytės ėjimui žirgu, bet atsirado ir pasipiktinusių.
Kaip pasakoja konservatorių atstovai, ilgametis parlamentaras Jurgis Razma nesupranta tokio partijos lyderių elgesio ir nė neketina balsuoti už pirmalaikius rinkimus Seime. Sakoma, kad jis praktiškai pasiryžęs būti išmestas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų.
Apie Audronių Ažubalį sakoma, kad frakcijos posėdyje jis negalėjo nuslėpti pasibaisėjimo, jog politinės partijos interesai iškeliami aukščiau nei valstybės.
Pasipiktinimo, kaip teigiama, neslėpė ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kuris pyko, jog šiuo metu partijoje nieko negalima pasakyti prieš partijos lyderių valią, mat taip pasielgus vos ne kiekvienam gresia Mykolo Majausko likimas. Pasakojama, kad su šiuo politiku netgi nutiko linksmas nutikimas, mat jis praktiškai pažadėjo galintis balsuoti už partnerystę, jeigu tik Vyriausybė atšauks savo atsistatydinimus. Šis politikas už partnerystę kaip tik visai nelinkęs balsuoti.
Pasak konservatorių, bangas ėmė kelti ir krikdemas Paulius Saudargas, nes sužinojo, kad G. Landsbergis žurnalistams išdalijo lenteles, kuriose surašyti Seimo narių išlaidų automobiliui palyginimai už 2019 ir 2020 m. G. Landsbergis išties išplatino šias lenteles, o jose atsispindi, kad kai kurių Seimo narių išlaidos transportui per karantiną paūgėjo. Tarp tokių politikų yra ir P. Saudargas, kuris pagalvojo, kad G. Landsbergis jį pakišinėja. Konservatorių teigimu, tarp P. Saudargo ir G. Landsbergio įsiplieskė konfliktas, kuris gali turėti labiau ilgalaikių pasekmių.
Vienas iš konservatorių politikų taip pat pareiškė, jog sprendimus dėl pirmalaikių rinkimų privalo priimti partijos taryba, o ne prezidiumas, į kurį patenka gana siauras politikų ratas. Regis, ši mintis frakcijoje buvo pakartota bent kelių žmonių, nors pašnekovai tiksliai nenurodė idėjos autorystės. Sprendimo permetimas partijos tarybai galėtų būti atsitraukimo kelias iš G. Landsbergio ir I. Šimonytės plano, nors partijos lyderiai to nenori ir apie tai nekalba.
