Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad infliacijos tempai turėtų sulėtėti. Ministrė pirmininkė sako, kad nuo kitų metų išmokos augs 6-7 proc., bet ji atkreipė dėmesį, kad daugelis išmokų augo nuo šių metų birželio. Tuo metu Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad valstybės skola dėl visų priimtų sprendimų, tarp jų ir energijos išteklių kainų kompensavimo gyventojams bei verslui, ir taip išauga, todėl neįmanoma skolos didinti dar labiau. Biudžeto deficitas sudarys 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Tikrai subalansavom tas priemones, kurios reikalingos, bet tolimesnė begalinė plėtra, kaip kad kai kurie nori kompensuoti visiems viską ir apie viską, turbūt, jau yra išsemta ir pasakyčiau, kad 5 proc. jau yra šiokia tokia raudona linija, už kurios žengti aš nenorėčiau, kadangi skolinimasis brangsta ir brangsta pakankamai sparčiai“, – teigia G. Skaistė, spaudos konferencijoje pristačiusi kone pusę socialinės srities naujovių.
Kaip didės išmokos, susijusios su vaikais
Pavyzdžiui, vaiko pinigai augs nuo 80,5 iki 85,7 eurų, o papildoma išmoka prie vaiko pinigų neįgaliam vaikui, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios arba nepasiturinčios šeimos – nuo 47 iki 50,4 eurų.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui paūgės nuo 506 iki 539 eurų, išmoka gimus dvynukams, trynukams – irgi keliais eurais. Pavyzdžiui, jei gimsta du vaikai, tai vienam iš tėvų mokama suma iki vaikui sukanka dveji paaugs nuo 184 eurų iki 196 eurų, o jeigu gims trys vaikai, tada suma padidės nuo 368 iki 392 eurų.
Privalomosios tarnybos kario vaikui išmoka padidės nuo 69 iki 73,5 eurų. Ji mokama tarnybos laikotarpiu. Kai tėvai mokosi ar studijuoja, bet negali gauti „Sodros“ mokamų išmokų, kadangi prieš tai nemokėjo įmokų, tokiu atveju jiems priklauso kita išmoka, kuri dabar siekia 276 eurus per mėnesį, bet padidės iki 294 eurų. Ji mokama iki vaikui sukanka dveji metai vienam iš tėvų.
Tai atvejais, kai besilaukianti moteris negali gauti motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, nes prieš tai nemokėjo įmokų „Sodrai“, jai skiriama vienkartinė išmoka, kuri dabar sudaro 295 eurus, bet padidės iki 315 eurų.
Įsivaikinus vaiką, kai įtėviai negauna „Sodros“ išmokų, irgi skiriama vienodo dydžio išmoka, kuri mokama 24 mėnesius nuo vaiko įvaikinimo. Jei dabar ji siekia 368 eurus, tai kitąmet padidės iki 392 eurų.
Panašiai didėja ir išmokos už vaiko globą. Globojamam vaikui iki 6 metų, išmoka auga nuo 239,2 iki 254,8 eurų, vaikui nuo 6 iki 12 metų – nuo 276 iki 294 eurų, o vaikui nuo 12 iki 18 metų, taip pat neįgaliam vaikui – nuo 299 iki 318,5 eurų.
Globėjai savo ruožtu dar gauna tikslinį priedą už globojamus vaikus, šis priedas padidės nuo 184 eurų iki 196 eurų.
Kai sulaukus pilnametystės vaiko globa pasibaigia, tokiam vaikui priklauso vienkartinė išmoka įsikurti, kuri dabar siekia 3450 eurų, bet padidės iki 3675 eurų. Tik ji nemokama grynais pinigais.
O vaiko laikinosios priežiūros išmoka, kuri mokama fiziniam asmeniui, kai vaikui prireikia apsaugos, paauga nuo 276 eurų iki 294 eurų.
Augs šalpos išmokos ir išmokos turintiems negalią
Kadangi Vyriausybė apsisprendė didinti daugumą su išmokomis susijusių rodiklių, tai šiek tiek turės paaugti šalpos išmokos bei tikslinės išmokos negalią turintiems žmonėms.
Šalpos senatvės pensijos yra mokamos socialinio draudimo pensijos negaunantiems asmenims, nes jiems trūksta stažo, kad gautų pensiją iš „Sodros“. Tokiu būdu stažo neturintys pensininkai šiais metais gauna 173 eurus, o kitąmet gaus 185 eurus per mėnesį.
Teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi neįgalūs vaikai arba suaugę darbingumo netekę asmenys. Jų išmoka priklauso nuo negalios lygio vaikams arba darbingumo lygio suaugusiems ir šiuo metu per mėnesį siekia nuo 173 iki 389,2 eurų. Kitąmet minimali išmoka turėtų augti iki 185 eurų, o maksimali – 416,2 eurų.
Kadangi didėja tikslinių kompensacijų bazė, tai didės ir tikslinės kompensacijos, o jos mokamos už slaugomus ir daug priežiūros reikalaujančius negalią turinčius žmones. Tokiu būdu jeigu žmogui reikia nuolatinės slaugos 8 valandas per parą ar daugiau, išmoka dabar siekia 358,8, bet padidės iki 382,2 eurų. Jei žmogui reikia 6-7 valandų trukmės slaugos, tada išmoka dabar siekia 262,2, o kitais metais bus 279,3 eurai.
Mažesnės išmokos mokamos, jeigu neįgaliam žmogui riekia nuolatinės priežiūros, bet ne slaugos. Jei reikia 4-5 valandų pagalbos per parą, išmoka dabar sudaro 151,8 eurus, o kitais metais sieks 161,7 eurus. Jei per parą reikia iki 3 valandų pagalbos, tada išmoka padidės nuo 82,8 iki 88,2 eurų.
Augant įvairioms išmokoms valstybės remiamų pajamų dydis irgi, planuojama, augs nuo 147 iki 157 eurų, o tai reiškia, kad padidės socialinės pašalpos, nuo šio dydžio priklauso ir teisė į socialinę paramą. Šiuo atveju kalbama arba apie nedirbančius žmones ir negaunančius nedarbo socialinio draudimo išmokos, arba apie dirbančius, jeigu uždarbio neužtenka išlaikyti visų esamų šeimos narių.
Didės minimali alga
Minimali alga kitais metais turėtų augti nuo 730 iki 840 eurų „ant popieriaus“ arba nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, bet tokie skaičiai susidaro iš dalies didinant pačią minimalią algą, iš dalies keičiant neapmokestinamąjį pajamų dydį, kas reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės mokės mažiau mokesčių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tai palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų, bet ne visi jie dirba visą darbo laiką. Tai taip pat aktualu net 18 tūkst. dirbančiųjų viešajame sektoriuje.
Didėjant minimaliai algai, paaugs ir nedarbo socialinio draudimo išmokos netekusiems darbo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems asmenims.
Minimalios algos didinimas biudžetui kainuos 37,6 mln. eurų, o neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas (arba mokesčių mažinimas gyventojams) – 164 mln. eurų.
Viešajam sektoriui svarbu, kad didės ir pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso galutinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas. Šiuo metu bazinis dydis sudaro 181 eurą, o kitąmet bus 186 eurai.
Kai skaičiuojamas darbo užmokestis, pareiginės algos bazinis dydis dauginamas iš įstatymuose nustatyto koeficiento. Pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas svarbus apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, į tai patenka valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojai, teisėjai, prokurorai, statutiniai pareigūnai, kariai, politikai ir panašiai.
Realus atlyginimo augimas, priklausomai nuo koeficiento ir pareigybės, sudarys nuo 23,5 iki 161,2 eurų. Iš valstybės biudžeto tai kainuos 127,6 mln. eurų.
Beje, taip pat planuojama didinti pačius mažiausius koeficientus biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kad jų atlyginimas nesusilygintų su minimalia alga, nors jie dirba kvalifikuotą darbą. A lygio pareigybei koeficientas pasieks 6, B lygio – 5,6, o C lygio – 5,1. Tai aktualu apie 25 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Tačiau tai taip pat parodo, kad panašiai tiek žmonių viešajame sektoriuje gauna gana mažą algą – kitąmet šio lygmens darbuotojams ji sudarys panašiai nuo 948,6 iki 1116 eurų „ant popieriaus“. Pastarasis sprendimas biudžetui kainuoja 30 mln. eurų.
Tačiau Vyriausybė dar skiria papildomas lėšas ir atskirų sektorių darbuotojų algų didinimui: pavyzdžiui, mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų algoms skiriama 145,5 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų – 33,4 mln. eurų, kultūros, meno darbuotojų – 27,9 mln. eurų, socialinės srities – 7 mln. eurų, vidaus tarnybos pareigūnų – 32,2 mln. eurų, medikų, rezidentų – 101,5 mln. eurų, o kitąmet pradėsimai valstybės tarnybos reformai prireiks 16,3 mln. eurų.
