Parlamento darbo grupė antradienį nesugebėjo apsispręsti, kaip geriau didinti mokytojų atlyginimus. Šeši grupės nariai pasisakė už vieną variantą, dar tiek pat -už kitą, o vienas nepritarė jokiam.
Į tribūną išėjęs darbo grupės koordinatorius valstietis liaudininkas Virginijus Domarkas pradėjo pristatinėti vieną projektą, tačiau grupės narys konservatorius Jonas Rimantas Dagys pradėjo prieštarauti, kad pristatinėjamas ne tas projektas.
Pirmasis variantas, kurį pateikė V.Domarkas, mokytojų atlyginimą numato didinti po 10 proc. nuo gegužės ir nuo rugsėjo. Antrasis buvo toks pats, išskyrus vieną aplinkybę - jame įrašyta, jog Vyriausybė iki liepos peržiūrėtų 2008 metų valstybės biudžetą ir paieškotų galimybių skirti papildomų asignavimų didinti pedagoginių darbuotojų atlyginimus nuo rugsėjo 1 dienos.
Liberalcentristas Algis Čaplikas replikavo, jog opozicija nenori išspręsti mokytojų problemų, o tik siekia išlaikyti įtampą iki rinkimų, kad turėtų iš to naudos.
„Siūlykit, ką reikia darykit, o ne politines kalbas kalbėkit“, - seimūnus bandė tildyti posėdžio pirmininkas Vydas Gedvilas.
Galiausiai sutarta šį klausimą perkelti į ketvirtadienį. Iki to laiko darbo grupė turėtų susitarti tarpusavyje ir pateikti vieną projektą.
Parlamentarai po pateikimo yra pritarę trims skirtingiems konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios koalicijos pasiūlymams mokytojų atlyginimus didinti jau šį pavasarį ir nelaukti rugsėjo 1-osios, kai darbo užmokestis, kaip numatyta, kils 20 proc.
Konservatoriai mokytojų algas siūlė kelti 25 proc. nuo balandžio, o lėšų tikėtasi rasti apkarpius valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei apribojus valstybinių institucijų turto įsigijimą. Tam, konservatorių skaičiavimais, reikėtų papildomų 190 mln. litų.
Liberalų sąjūdis siūlo pedagogų algas didinti 20 proc. nuo gegužės 1-osios paėmus trumpalaikę valstybės paskolą. Valstybei tektų skolintis apie 200 mln. litų.
Valdantieji žada 5 proc. darbo užmokesčio didėjimą nuo balandžio 15 dienos. Šiam pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras Gediminas Kirkilas, jam įgyvendinti papildomai reikėtų 146 mln. litų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios rengė neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Pedagogai yra sustabdę streikus, kol Seimo sudaryta darbo grupė tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti, tačiau jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta, žadėjo vėl streikuoti.
