Praūžė visų laukta ir nelaukta sesija. Vieniems geriau, kitiems prasčiau ji pasisekė. Studentiškas ir smagus leidinukas „Njuspeipis“ nusprendė išsiaiškinti, kiek studentų per sesiją pažymius gauna už mokslo nuopelnus ir nemiegotas naktis prie knygų, kiek iš jų – už stiprius nervus nusirašinėdami ir nebijodami rizikuoti.
„Iš dešimties kartų tris pagaus“
Kalbinta trečio kurso studentė teigia, jog nusirašinėjant nervintis tenka ypač, nuolat galvoti, kad nepagautų, nes tuomet būtų labai gėda. Paklausta, kodėl studentai nusirašinėja, ji teigia: „Kai kurie dėl tingėjimo mokytis, kai kurie dėl to, kad nespėja visko išmokti, nes krūvis tikrai didelis, žinoma, ir dėl pažymio geresnio“.
Pati studentė sako nusirašinėjanti dėl laiko stokos, nes ne visada spėja atsiskaitymams tinkamai pasiruošti, o paklausta, koks nusirašinėjimo būdas jai priimtiniausias, sako: „Aš asmeniškai jei ir naudoju, tai „suktukes“ arba „garmoškes“. Kaip daromos „suktukės“? „Susuki kaip tualetinio popieriaus ritinėlį ir su gumyte plona prilaikai, uždedi iš abiejų galų ir suki į išorę, tada uždedi gumytę, štai ir viskas“.
Trečiakursis Juozas pasakoja nusirašinėjęs tikrai ne kartą – ir nuo „šperos“ (kalbininkų vadinamos paruoštuke), ir nuo draugo, ir su racija. Tačiau dažniausias ir optimaliausias būdas nusirašyti yra paruoštukė – „armonikėlė“ (kitaip „garmoškė“). Kodėl? Nes gali ne tik reikiamą informaciją užsirašyti, bet ir brėžinį nusipiešti. Juozas teigia, jog nė karto nebuvo pagautas, tačiau jokios specialios nusirašinėjimo metodikos neturi: „Tiesiog nereikia nusirašinėti visko iš eilės!
„Špera“ turi būti tik tam, kad jeigu kažką pamiršti, pasižiūri į ją ir toliau rašai, nes jei viską iš eilės nusirašinėsi iš dešimties kartų tris tikrai pagaus – draugų patirtis,“ – šypsosi Juozas. Jaunuolis teigia, jog nusirašinėjant svarbu ir sėdėjimo vieta per egzaminą, tačiau svarbiausia yra nesijaudinti, nes dėstytojai būtent tai pamatys ir stebės viso egzamino metu.
Pats studentas Juozas per atsiskaitymus nusirašinėja, nes mano, kad yra daug dalykų, kuriuos reikia išmokti tik egzaminui, tačiau juos mintinai žinot neprivalu. Paklaustas apie dėstytojus, kurie mato nusirašinėjančius studentus ir nieko jiems nesako, teigia palaikąs tokius dėstytojus: „Priklauso ir nuo paskaitos, būna tokių modulių, kurie tik dėl kreditų skaičiaus „įvesti“, nes universitetas nesugalvoja nieko geresnio... Tokius dėstytojus tik palaikau!“
„Garmoškė“ – atgyvena?
Senais gerais nusirašinėjimo laikais pagrindinės paruoštukės slėpimo vietos merginoms buvo po sijonu, vaikinams – švarko rankovėje, visiems – po stalu, tačiau šiais technologijų laikais tai jau gerokai atgyvenę. Nors dauguma kalbintų studentų teigia, jog senoji geroji „armonikėlė“ visada pasiruošus padėti gauti gerą pažymį, tačiau išmėginti ar bent susipažinti su naujosiomis nusirašinėjimo technologijas visiems pravartu.
Šiandien net nereikia sukti galvos, kaip pasigaminti originalią, nepastebimą ir, žinoma, teikiančią reikalingą informaciją paruoštukę, ją galima užsisakyti tiesiog internetu: egzaminų nusirašymo įrangos mobiliajam telefonui, MP3 grotuvui, diktofonui, mini-ausinės, mini-kameros atkeliauja tiesiai į jūsų namus per 2-3 dienas nuo apmokėjimo už šią įrangą dienos. Kaina, savaime suprantama, studentams taip pat svarbu. O tai nei daug, nei mažai – apie 25 litus (egzaminų įrangos nuoma parai).
Taip pat galima užsisakyti nematomu rašalu išspausdintą informaciją. Sistema gana paprasta: atsiunčiate reikalingą informaciją elektroniniu paštu, pasitelkus internetinę bankininkystę pervedate reikiamą pinigų sumą (5 litai už vienetą, spausdinant daugiau, netgi taikomos nuolaidos) ir jūsų taip laukiamas „geras pažymys“ tiesiog atkeliauja paštu per keletą dienų.
Na, o jeigu į egzaminą „tuščių“ lapų įsinešti negalima, pagelbės rašiklis, iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis iš kitų, tačiau su išsitraukiančia paruoštuke ar nematomu rašalu, kurį galima perskaityti tik pasišvietus tame pačiame rašiklyje esančia lempute. Tokie rašikliai kainuoja apie 20 litų. Bet negi tai daug, jeigu ši priemonė gali sąlygoti jūsų stipendiją ar nemokamą mokslą?
Nusirašė vieną ir paskutinį kartą
Įvairios modernios technologijos, padedančios gauti gerus pažymius ir negaišti laiko prie knygų, skamba itin viliojančiai, tačiau nusirašinėjimas turi ir savų pasekmių. Be to, tiems, kurie dažnai nusirašinėja, verta gerai apgalvoti, kodėl jie stojo į universitetą.
Štai Kauno technologijos universiteto Dizaino fakulteto ketvirto kurso studentas pasakoja nusirašinėjęs tik vieną ir paskutinį kartą, kai mokėsi pirmame kurse ir buvo pagautas. Žinoma, daugelyje universitetų už tokius dalykus studentai gali būti pašalinami metams ar be teisės sugrįžti studijuoti.
„Njuspeipio“ pakalbintam ketvirtakursiui labiau pasisekė. Jis gavo papeikimą ir porą mėnesių jo pavardė puikavosi „garbės“ lentoje. Vaikinas, godumo skatinamas, norėjo gauti kuo geresnį pažymį iš egzamino, tačiau koją pakišo baimė būti pagautam, ką tuoj pat pastebėjo dėstytojas.
Studentas mano, jog nusirašinėjimas neteisingas tų studentų atžvilgiu, kurie nuoširdžiai mokosi ir paskiria tam savo laisvalaikį, be to, stipendija jiems pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau pritaria ir tam, kad paruoštukių gamybai sugaištama taip pat nemažai laiko.
„Nusirašinėjimas 3-4 kurse išvis netenka prasmės, nes dėstytojai pažįsta studentus, jau nebesi vienas iš „srautinės“ 120 studentų grupės. Tad kam rizikuoti? Be to, tuomet mokomės specialybės dalykų. Suinteresuoti studentai šiaip ar taip susivokia, kad lengviau išmokt vieną ar kitą dalyką ir eiti rašyt savo jėgomis. Dėstytojai palankiau vertina, kai mato jog supranti dėstytą medžiagą, be to, nėra rizikos susigadinti reputaciją dėstytojų akyse,“ – dalijasi savo mintimis ketvirtakursis.
Trečio kurso studentė Inga nusirašinėtojams pataria gerai apgalvoti studijų pasirinkimą: „Jei žmogus nusirašo visą laiką ir kitaip nesugeba išlaikyti egzaminų, tai tada vertėtų pagalvoti, ar ten jo vieta: gal per sunku mokytis ir reikia kažką keisti.
Jei nusirašinėji dažniau, nei pats savo jėgomis rašai, tai ką tu išmoksti?.. Ir koks tos srities specialistas būsi?“ Mergina teigia pati niekada nenusirašinėjanti ir pažymius gaunanti už įdėtą darbą: „Kiek išeina, tiek išmokstu, bet žinau, kad pažymį gaunu sąžiningai.“
Gintarė Pranarauskaitė