Netgi 44 proc. tyrime dalyvavusių darbuotojų dirba visiškai su įgytu išsilavinimu nesusijusį darbą, dar 41 proc. darbas tik iš dalies susijęs su įgytu išsilavinimu. Tik mažiau nei penktadalio darbuotojų darbas atitinka tai, kokius mokslus jie baigė ir kokios specialybės žinių yra įgiję.
Netgi tie, kurie šiuo metu dar ne dirba, o tik mokosi, neplanuoja, kad baigę mokslus ieškosis darbo tik pagal specialybę, atskleidė apklausos rezultatai. Tik 30 proc. respondentų norėtų ateityje gauti darbą, kuris atitiktų įgytą specialybę, o 70 proc. ieškosis bet kokio kitokio darbo ir žiūrės, kokį pavyks gauti.
Apklausa atskleidė, kad esami arba būsimi darbuotojai darbo pagal specialybę atsisakytų dėl geresnių finansinių garantijų. Jei galėtų rinktis iš dviejų variantų – darbo pagal specialybę už mažesnį atlygį ir darbo ne pagal specialybę už didesnį – netgi 80 proc. respondentų pasirinktų tą, kuris garantuotų didesnį finansinį stabilumą. Apklausos dalyvių teigimu, kitokios srities darbas, kurio pobūdis skiriasi nuo įgyto išsilavinimo, turi ir papildomų privalumų – darbuotojas tampa įvairiapusiškesnis, turi daugiau skirtingų sričių gebėjimų.
Paklausti, kas šiuo metu svarbiausia, ieškant darbo, dauguma vėlgi mini tą patį finansinį stabilumą – 20 proc. respondentų šiuo metu svarbiausias yra atlyginimas, 18 proc. svarbiausia, koks siūlomo darbo pobūdis, po 14 proc. daugiausia reikšmės turi darbo vieta ir galimybės kilti karjeros laiptais, 13 proc. labiausiai orientuoti į tinkamą darbo laiką, 10 proc. labiausiai rūpi, su kokiu kolektyvu tektų dirbti, 9 proc. aktualiausia, kokių garantijų įmonė suteiktų darbuotojui. Vos 4 proc. rūpinasi, kad gautas darbas atitiktų įgytą išsilavinimo sritį.
