Lietuvoje galimybė atsirasti pensijų fondams susidarė 2003-2004 m., kai buvo pradėta reformuoti pensijų kaupimo ir mokėjimo sistemą. Naujoji sistema yra paremta trimis pakopomis – pirmoji dalis yra įprastinė Sodros pensija, o antroji ir trečioji dalys remiasi investiciniais pensijų fondais, kurios paprastai atitinkamai ir vadinasi 2-os bei 3-ios pakopos pensijų fondais.
Kuo jie skiriasi?
Abiejų pakopų fondai investuoja ir siekia kuo daugiau „auginti“ valdomą turtą. Tačiau 2-os pakopos pensijų fondus pasirinkusiems žmonėms nereikia investuoti asmeniškai – lėšas jų vardu į pasirinktą pensijų fondą perveda Sodra, tuo tarpu investavimas į 3-ios pakopos pensijų fondus priklauso nuo asmeninio sprendimo, todėl šie fondai vadinami savarankiško kaupimo.
Kaupimas antros pakopos fonduose yra labai patrauklus, tačiau įmokos į juos yra per mažos, kad galėtume pasiremti vien jais. Be to, tokiu būdu kaupti gali nevisi – sutartis pasirašyti gali tik dar nesulaukę pensinio amžiaus, dirbantys ir mokantys numatytus mokesčius Sodrai. Taigi, be papildomo savarankiško kaupimo neišsiversime - trečios pakopos fondai irgi reikalingi. Žinoma, reikia pastebėti, kad bet koks ilgalaikis turto kaupimas ir investavimas (indėliai, investiciniai fondai, gyvybės draudimas ir t.t.) iš esmės atlieka tą pačią funkciją – padeda sukaupti finansinį turtą, kuris gali būti naudojamas sulaukus pensijos. Todėl, kalbant apie savarankišką taupymą, ne taip svarbu kokia forma tai bus daroma, svarbu, kad būtų taupoma.
Ar pensijos fondas gali man uždirbti?
Taip, pensijų fondai gali ir turi tikslą uždirbti. Fondai investuoja dalyvių lėšas ir dėl investicinės grąžos jas augina. Kokios grąžos galite tikėtis priklauso nuo pasirinkto fondo investicijų tipo ir prisiimtos rizikos. Pensijų fondų rizikingumą lengviausia nustatyti pagal didžiausią galimą akcijų dalį investicijų portfelyje. Visi fondai suskirstyti į 4 kategorijas: 0 proc., iki 30 proc., nuo 30 proc. iki 70 proc. ir iki 100 proc. akcijų portfelyje. Kuo daugiau akcijų - tuo fondas laikomas rizikingesniu. Vidutiniškai per ilgą laikotarpį nerizikingos investicijos uždirba mažiau, rizikingos – daugiau, o orientacinės metinės grąžos ribos galėtų būti nuo 2 proc. iki 8 proc.
Regis nebus didelio skirtumo, jeigu reikia rinktis tarp, pavyzdžiui, 4 ir 8 procentų grąžos, tačiau paskaičiavus, kas bus atidedant po 100 Lt kiekvieną mėnesį 30 metų, gautume, kad su 4 proc. grąža sukauptume apie 69 tūkst. litų, tuo tarpu su 8 proc. grąža - apie 149 tūkst. litų! Štai todėl svarbu tinkamai pasirinkti pensijų fondą. Tinkamai reiškia, kad nereikia rizikuoti be reikalo, tačiau ir nesirinkti per daug konservatyviai, jei iki pensijos liko 15-20 ir daugiau metų.
Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose kaupia apie 1,05 mln., o trečios pakopos – tik 25 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jei nagrinėsime sukauptą turtą, tai pagal šių metų gegužės mėn. Vertybinių popierių komisijos duomenis, antros pakopos fondai pasiekė 4 mlrd. litų ribą, o trečios 3-ios pakopos – beveik 100 mln. litų ribą. Taigi tiek pagal dalyvių skaičių, tiek pagal sukauptą turtą 2-os pensijų pakopos fondai yra apie 40 kartų didesni ir svarbesni. Džiugu dėl 2-os pakopos fondų rezultatų, bet akivaizdu, kad savarankiškas kaupimas pensijai dar tik laukia savo eilės. Ar ji ateis? Taip, jei norėsime geriau gyventi.
Jums rūpimus klausimus apie investavimą galite užduoti Dariui Kuzmickui el.p. [email protected]
Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius
