Nerasdamos kelio iš kūno, neigiamos emocijos gali sukelti virškinimo sistemos, odos, net vėžio ar autoimunines ligas, – sako psichologė psichoterapeutė bei meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė.
Sakoma, kad visas ligas sukelia stresas. Ar tai tiesa?
Tikrai taip. Jokia psichologinė trauma, negatyvi patirtis, į kurią žmogus reaguoja negali savaime pradingti. Jeigu negatyvios emocijos neišsiveržia iš kūno, jos jame lieka kaip tam tikri blokai, galintys virsti fizinėmis ligomis.
Jei žmogus dažnai į viską reaguoja pykčiu, agresija, nepasitenkinimu, jei jis nepriima jokios pagalbos ar patarimų, yra linkęs greitai įsižeisti, iš karto pradeda suktis mechanizmas, kuris veikia net ląstelių energetiką, palieka įspaudą jo raumenyse, trikdo organų funkcijas. Pavyzdžiui, kai supykstame, tampa sunkiau kvėpuoti, o tai trikdo širdies veiklą. Ilgainiui tai gali tapti infarkto, skrandžio, žarnyno, lytinių organų ligų priežastimi.
Jei nuolat skauda pečiai, stuburas, rankos, tai reiškia, kad žmogus neišreiškia savo jausmų, juos tramdo. Slopinama baimė būti atstumtam, nemylimam gali neleisti laisvai kvėpuoti. Kūnas nemeluoja.
Visi žinome, kaip stresas veikia sveikatą, bet daugiau apie tai pradėta rašyti visai neseniai – prieš 10–15 metų. Apie streso poveikį organizmui pirmieji prabilo mokslininkai Vilhelmas Reichas ir Raikas Hameris. V.Reichas, stebėdamas pacientus, nustatė, kad nervingiems ir depresija dažnai segantiems žmonėms būdinga raumenų įtampa, širdies ritmo sutrikimai. Vokiečių onkologas R.Hameris daug metų gydė remdamasis tradicine medicina, bet kai žuvo jo sūnus ir jis pats susirgo onkologine liga, po ilgamečių stebėjimų ir tyrimų suprato, kad daugeliu atveju onkologinės ligos kyla dėl patiriamo streso.
Ar vaikystėje patirtas stresas gali būti vėliau atsiradusios ligos priežastis?
Buvę įvykiai neturi laiko ribų. Kokia liga bekankintų, dažnai paaiškėja, kad ją sukėlė vaikystės prisiminimas, pavyzdžiui, kaip vaikas gavo barti dėl neišvesto pasivaikščioti šuniuko.
Vaikystėje patirtą nemalonų įvykį (pasityčiojimą, pažeminimą ir pan.) žmogus gali prisiminti visą gyvenimą. Pamatęs skriaudiką, jis iš karto tai prisimena, o kūnas reaguoja lygiai taip pat, kaip ir streso metu.
Jeigu žmogus nuolat galvoja apie neigiamus dalykus, neišlieja blogų emocijų, jis su jomis gyvena visą gyvenimą. Žmogus nuolat kalba apie kadaise jį traumavusį įvykį. Pavyzdžiui, viena pacientė pasakojo, kad jos mama vis kalba apie tai, kaip šeima po karo neturėjo ko valgyti.
Aiškinantis vaiko pilvo skausmo priežastį, paaiškėjo, kad jo mamą ištinka panikos priepuoliai, kamuoja depresija. Vaikystėje ši patyrė daug streso, nes jos mama gėrė. Maža mergaitė, kamuojama nuolatinio streso, tapo tokia moterimi, kuri dabar patirtus neigiamus išgyvenimus perduoda savo vaikui.
Pastebėta, kad į psichologus nemažai kreipiasi žmonių, kurie patiria panikos priepuolius. Viena moteris apsilankė pas psichologą, kuris išsiaiškino, kad jai su žmonėmis sunku bendrauti dėl to, jog vaikystėje moters tėvai pykosi, ji pati patyrė daug smurto, nuolat stengėsi įtikti mamai, kad išvengtų pažeminimo. Tik išsiaiškinus ir supratus visą situaciją, įsisąmoninus, kad moteris nėra mamos daiktas, panikos priepuoliai pradingo.
Kokia būsena, emocija labiausiai kenkia kūnui?
Žmogaus organizmas yra labai jautrus ir individualus. Negalima išskirti konkrečius žalingiausius faktorius. Kas vienam gali sukelti didelį stresą ir paveikti visą gyvenimą bei santykius, kitam gali būti nereikšmingas dalykas. Manau, kad stipri psichologinė trauma yra ne tik netektis ar skyrybos. Traumuoti gali bet kas ir tos traumos padariniai yra nenuspėjami.
Minėjote, kad viena dažniausių ligas sukeliančių priežasčių – pyktis. Kaip jis atsiranda? Kas vyksta su kūnu, kai pykstame? Kokios ligas išprovokuoja pyktis?
Pyktis niekada neatsiranda be priežasties. O priežastys būna įvairios. Pavyzdžiui, vaikas ima šauki ir spardytis, nes jis negauna tėvų dėmesio. Vaikas taip pat gali dažniau supykti, kai šeimoje auga du vaikai, bet skatinimo, pagyrimų sulaukia tik vienas. Tas, kuris pasijaučia prastesnis, ima nemėgti brolio ar sesers. Nuoskauda ilgainiui virsta baime – vėl ateis tetos, dėdės ir kalbės apie brolį, o manęs nepastebės arba net kritikuos. Tokia baimė kelia gėdos jausmą, o visa tai virsta pykčiu. Pyktis yra įvairių negatyvių išgyvenimų pasekmė.
Kas sukelia nemigą ir kaip galima jos atsikratyti?
Nemiga – natūralus dalykas, kuris neatsiranda be priežasties. Žmogus nemiega tada, kai negali gyventi čia ir dabar. Pavyzdžiui, įvykus konfliktui darbe, namo jis grįžta galvodamas apie tai. Tos mintys tarsi užstrigusi plokštelė, žmogus nuolat galvoja apie nemalonų įvykį, nebendrauja su namiškiais, stresą vis dar jaučia ir atsigulęs į lovą.
Mintys negali nurimti, jei žmogus nemedituoja. Meditacija būna paprasta, bet jai reikia daug laiko. Norėdami nusiraminti, turime galvoti, kad kūnas dabar ilsisi, ir mintyse išvardyti visas kūno dalis: galva ilsisi, pečiai ilsisi ir t. t. Kūnas pamažu atsipalaiduos. Tuo metu gali pavykti nusiraminti ir užmigti. Meditaciją reikėtų praktikuoti kiekvieną vakarą.
Migdomieji atpratina organizmą natūraliai ilsėtis. Sakoma, jei nemiegi, tai ir nemiegok, svarbu duoti protui darbo, tada jis ilsisi. Net jei būsi mažiau miegojęs, vis tiek ryte atsikelsi pailsėjęs. O jei nemiegi, nerviniesi, kad nemiegi, tada poilsio nebus.
Jei kankina nemiga, galima išbandyti kvėpavimo pratimus, autogeninę treniruotę, eiti pasivaikščioti, atsiprausti duše, imti piešti ar rašyti. Egzistuoja daug terapijų, kurias žmogus gali praktikuoti.
Kas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą?
Kaip jau minėjau, didelę įtaką tam turi pyktis ir nemokėjimas džiaugtis įvairiais dalykais. Dažnai žmonės būna nepatenkinti, jei lyja lietus. Bet juk tai yra natūralus gamtos dėsnis. Jei visą laiką būsi kažkuo nepatenkintas, pajusi stresą. Reikia mokytis viską vertinti teigiamai, pavyzdžiui, jei neatėjo laukti svečiai, vadinasi, jūs turite laisvą visą vakarą ir jį galite praleisti su knyga.
Daugelio ligų, net autoimuninių, priežastys yra psichologinės. Jos susijusios su vaikystės išgyvenimais. Jei negalime ramiai kvėpuoti, atsipalaiduoti, patirti džiaugsmo, imunitetas tampa neatsparus virusams, greitai peršąlame. Kiekviena liga turi ir kitą priežastį – žmogus gali susirgti ir tada, kai jam trūksta artimųjų dėmesio.
Koks galėtų būti universalus psichologinis sveikimo receptas?
Kūnas ima keistis tada, kai pradedame kitaip mąstyti. Visada galvokime apie pozityvius dalykus. Šypsokimės lūpomis, akimis, širdimi. Būkime džiaugsmingi, pozityvūs.
Išrašykite ant popieriaus viską, kas jus slegia, ir suplėšykite jį. Tokiu būdu paleidžiama pykčio energija.
Padeda ir kvėpavimo pratimai. Giliai įkvėpkite, suskaičiuokite iki penkių ir lėtai iškvėpkite. Taip kvėpuokite kurį laiką.
Dienos rūpesčius, stresą gerai nuplauna vanduo: pastovėkite po dušu, pajuskite vandenį.
Dar vienas sveikatos šaltinis – nuolatinis mokymasis bet kokiame amžiuje. Pieškime, grokime, dainuokime, šokime. Tai džiaugsmą keliantys dalykai.
Universalus sveikimo receptas
Būkime pozityvūs, šypsokimės;
Giliai kvėpuokime;
Nuolat mokykimės;
Neigiamas emocijas išrašykime ant popieriaus;
Pieškime, grokime, šokime, dainuokime.
