Tačiau kai kurie, ypač mažesnių įmonių, vadovai metinius darbuotojų vertinimo pokalbius vertina skeptiškai, sakydami, kad su darbuotojais reikia kalbėtis kasdien, o įmonės strateginius tikslus ir uždavinius su darbuotojais aptarti esą nėra reikalo, todėl geriau duoti konkrečias užduotis ir stiprinti užduočių atlikimo kontrolę. „Apple“ kompiuteriams grafikos redagavimo programą sukūrusios bendrovės „Pixelmator Team“ vienas iš įkūrėjų Saulius Dailidė mano, kad su darbuotojais reikia kuo daugiau bendrauti kasdien, o į verslo plėtros strategijos kūrimą įtraukti tik to norinčius ir pačius iniciatyviausius. „Tas, ką jūs vadinate metiniais rezultatų aptarimais, vyksta kiekvieną dieną. Visi žmonės turi darbus, juos pabaigia ir tada su jais aptari kitus darbus, ateitį ir panašiai. Kiekvieną dieną tas pats vyksta su atskiru žmogumi arba grupe. Apie didžiulius planus, strateginius, 2-3 metus į priekį, galvoja vos 3, daugiausiai 4 žmonės. Visi kiti darbuotojai turi savo darbus ir juos turi atlikti idealiai, jie tiesiog neturi laiko gilintis į bendrą vaizdą", - teigė verslininkas.
Reikia aiškintis
Didesnėse užsienio kapitalo kompanijose vis tik metinių pokalbių tradicijos yra gilesnės. Pasak verslo konsultacijų bendrovės „Organizacijų vystymo centras“ konsultantės Almantos Jakštaitės-Vinkuvienės, yra sveika bent kartą individualiai pasikalbėti su darbuotoju ir kartu giliau paanalizuoti praėjusių metų ir naujų metų lūkesčius. Pašnekovės teigimu, pats tinkamiausias laikas metiniams pokalbiams su darbuotojais yra finansinių metų pabaiga ir naujų pradžia. „Gana neretai į šitą pokalbį sueina du dalykai: tiek šneka apie praėjusį laikotarpį, tiek aptarimas ateinančių metų. Iš principo įmonė pasirenką laiką šiam pokalbiui, kada yra pabaigti praėjusių metų planų įgyvendinimai ir jau yra aiškumas dėl ateinančio laikotarpio. Yra nuosekliai pereinama į šneką apie ateinančius metus. Iš praėjusių metų gali matytis, ką darbuotojas ar vadovas turi patobulinti savo darbe. Galbūt reikia ne savo, o padalinio veikloje į ką nors atsižvelgti“, - sakė moteris.
Beprasmiai „pasivaikščiojimai“ niekur nenuves
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Arvydas Būta teigia, kad viena iš dažniausių klaidų – per mažas darbuotojų informavimas, o dar blogiau – įmonės veiklos strategijos ar veiklos planų neturėjimas. „Kai iš žmonių reikalaujama neaišku ko, tai ir gaunama neaišku kas. Nemaža dalis organizacijų nežino, ką jos veikia, ko nori, nei ką toliau darys. Strategine prasme, kaip galima nueiti kažkur, jeigu neaišku, kur eini? Tai bus tik pasivaikščiojimas. Tai irgi faina, irgi smagus užsiėmimas. Bet jeigu mes norime kažko labai aiškaus, tai tada labai aiškiai ir įsivardijame, ką norime pasiekti, kokie kitais metais turėtų būti rezultatai, kokių reikia darbuotojų, kompetencijų, kad jie tai padarytų. Tada susitariam su darbuotojais, kad jie tai darys ir viskas“, - mano dėstytojas.
Liaupsės – naudingos
Jis pataria metinius darbuotojų vertinimo pokalbius labiau išnaudoti kaip motyvacijos stiprinimo ir darbuotojų kompetencijos didinimo priemonę. „Jeigu ateina pas mane vadovas ir sako: „Tu kitais metais turi padaryti 15proc. daugiau“. Aš jam sakau: „Kodėl turėčiau padaryti daugiau?“ Jis sako, kad vien dėl to, kad išsaugočiau savo darbo vietą. Na aš tada pagalvoju, kad gerai, pasistengsiu. Ką reiškia pasistengsiu? Iš principo nieko“, - sakė dėstytojas. „Bet jeigu vadovas sako, kad tu moki tą ir tą, per šiuos metus išmokai dar visokių gerų dalykų, darai tam tikrus darbus greičiau nei metų pradžioje, gal tu norėtum išmokti tam tikrų dalykų už organizacijos pinigus? Bet su sąlyga, kad tu padarysi kažko daugiau. Tada aš ir pagalvoju, kad gal man čia visai ir neblogai viskas išeitų. Aš gaunu kompetencijas tam tikras už organizacijos pinigus, tad kodėl nepadaryti dėl jo kažko daugiau?“ , - samprotavo A. Būta. Bet ar visus darbuotojus motyvuos noras didinti kompetenciją? Darbuotojai dažnai labiau tikisi atlyginimo kėlimo. „Be jokios abejonės ne visus. Bet tada aš kaip vadovas pagalvočiau, kodėl čia taip atsitiko, kad pas mane tokie dirba. Žmogui tobulėjimas, augimas, naujų dalykų išmokimas (yra svarbu - red.). Nežinau, koks laukinis turėtų būti žmogus“, - svarstė pašnekovas.
