Pirmąsias Kelių eismo taisykles (KET) ir pirmuosius kelio ženklus Europoje įvedė Julijus Cezaris. Žinoma, jos skyrėsi nuo dabartinių, tačiau kai kuriais jų principais vadovaujamės ir dabar. Visais laikais žmonija savo patogumui ir saugumui stengėsi reglamentuoti judėjimą ir pagrindinius principus, tad KET užuominų galima surasti kiekvienoje kultūroje ar religijoje. Štai katalikų pasaulyje rašytinių užuominų į KET atsirado dar 1300 metais – tuomet popiežius Bonifacijus VIII nurodė, kad piligrimai į Romą turi keliauti tik kairiąja kelio puse.
Keičiantis pasauliui, keitėsi ir taisyklės. Tiesa, dar praėjusio amžiaus pradžioje didžiosios pasaulio dalies Kelių eismo taisyklės visai nedrausdavo vairuoti automobilių girtiems, neribojo maksimalaus greičio ir nereglamentuodavo žibintų naudojimo. Tiesiog toks tada buvo pasaulis, toks eismas, tokios tų laikų eismo taisyklės.
Tačiau pasaulis keičiasi, keičiasi ir KET. Globalizacija automobilininkų pasaulyje savo ženklus parodė dar XX amžiaus pradžioje. Tuomet tiesiog prireikė suvienodinti bent bendruosius reikalavimus. Pirmoji tarptautinė konvencija dėl KET buvo priimta dar 1909 metais, na o ne kartą tobulinto šių dienų tarptautinės konvencijos dėl KET pagrindu tapo dar 1968 metais Vienoje pasirašytas susitarimas „Kelių eismo konvencija“ (Convention on Road Traffic). Beje, KET principinių nuostatų sisteminimu užsiėmė ne bet kas, o Jungtinių Tautų organizacija. Rekomendacijas dėl KET keitimo šių dienų sumažėjusiame pasaulyje teikia ta pati Jungtinių Tautų organizacija. Tiesa, tai tik rekomendacinio pobūdžio pastebėjimai, nors visų šalių saugaus eismo ekspertai itin įdėmiai įsiklauso į šias JT komisijos pastabas.
Lietuvoje KET kaitaliojamos dažnokai
Atgavus nepriklausomybę, KET Lietuvoje keitėsi ne vieną kartą. Vienas rimčiausių pasikeitimų buvo 2003 metų pavasarį, tuomet keitėsi daugybė punktų KET knygelėje. Tačiau smulkesnių pakeitimų būna vos ne kasmet. Apie KET keitimus politikai prabyla vos ne kiekvienais metais.
Tačiau specialistai pastebi, kad pernelyg dažnas KET nuostatų kaitaliojimas duoda tik neigiamą efektą. Kaitaliojant eismo taisyklių punktus galop gaunasi taip, kad vairuotojai pakeitimų neįsisąmonina. Ekspertai pastebi, kad KET turėtų būti pats konservatyviausias juridinis dokumentas, kurio teiginiais vairuotojai šventai tikėtų ilgus metus.
Pasak eismo saugumo problemas Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėjančio Technologijos mokslų daktaro doc. Vigilijaus Sadausko, pakeitimų būna viso pasaulio KET, tačiau jie yra evoliucinio, o ne revoliucinio pobūdžio. Jis iliustravo schemą, kaip tokie pakeitimai įgyvendinami.
„Viskas prasideda nuo to, kad viena ar kita šalis padaro ženklesnį KET pakeitimą. Galime imti kad ir Skandinavijos valstybių aštuoniasdešimtų metų žingsnius dėl žibintų naudojimo kiaurą parą įtvirtinimo. Taigi, po tokio KET pakeitimo stebima, ar tai pasitvirtina. Tuomet šie pakeitimai teikiami KET kuruojančiai Jungtinių Tautų darbo grupei. Na, o tuomet išplatinamos tokio KET keitimo rekomendacinio pobūdžio nuostatos. Visa tai trunka 5 ar 6 metus, pasveriami visi už ir prieš. Žinoma, keitimai taisyklėse neišvengiami, nes pasaulis žengia į priekį. Štai dabar saugaus eismo specialistai peržvelgia JT konvencijos punktą, kuriame buvo teigiama, kad „Vairuotojas visuomet privalo kontroliuoti transporto priemonę“. Dabar atsirado automatinio parkavimo sistemos, tad galimi pasikeitimai ir kertinėse nuostatose. Tai prisitaikymas prie pasaulio, kuris žengia į priekį. Juk kažkada prireikė reglamentuoti ir mobiliųjų. Tačiau bendrosios nuostatos lieka nepajudinamos“, – sako dr. Vigilijus Sadauskas.
Kelių eismo taisyklės europiniame kontekste
Globalizacija daro savo – pasaulis XXIa. pasidarė stebėtinai mažas, o mūsų Europa dabar yra savas kiemas ne tik tarptautiniais pervežimais užsiimantiems vežėjams. Todėl KET aiškumas ir bendrų principų taikymas dabar svarbus kaip niekuomet anksčiau. Tai supranta ir Briuselio klerkai, tačiau pastarieji leisdami savo direktyvas, vadovaujasi tomis pačiomis Jungtinių Tautų konvencijos nuostatomis, EK direktyvų žodžiu tik adaptuodami nepajudinimas principines nuostatas prie konkrečių sąlygų. Viršenybė čia akivaizdi – JT konvencija, o tik paskui EK direktyvos. Dauguma atveju jos yra rekomendacinio pobūdžio.
Tačiau skirtumų vis viena yra. Yra jų kiekvienoje šalyje, yra ir Lietuvoje. Dalis jų yra daugiau ar mažiau vykę KET naujadarai, dalis yra klaidos kurių bandoma atsisakyti, dalis – tiesiog vietos tradicijos.
„Kazusų būta ir Lietuvoje. Ar atsimenate, kai Lietuvoje gana trumpai galiojo lenkimo taisyklės, kai pagrindiniame kelyje lenkiantis automobilis privalėjo praleisti sukantį į kairę sankryžoje su šalutiniu keliu? Tokie principai kitur praktiškai netaikomi. Taip pat būta ir įdomaus krypties ženklų dėliojimo magistralėse, kai krypties rodyklės statomos už sankryžos. Juk kiekvienas vairavimo mokyklos mokinys žino, kad ženklas galioja nuo juo stovėjimo vietos. Skiriasi ir principinės nuostatos dėl mirksinčio avarinio sustojimo signalo naudojimo. Štai mūsų KET verčia įjungti avarinio sustojimo signalą (nesvarbu, kad tuo metu įjungti ir automobilio žibintai)sustojus naktį neapšviestame kelyje. Tuo tarpu kitur avarinio sustojimo signalo naudojimas būtinas tik gerokai dramatiškesnė situacijose“ – pasakoja dr. Vigilijus Sadauskas.
Beje, nors Lietuva yra iš tų šalių, kur vietos keliuose gerbiami seniausiai Jungtinėse Tautose išdėstyti ir valstybių patvirtinti eismo principai, čia yra ženklų, kurių tranzitinis vairuotojas gali ir nesuprasti. Ypač, jei panagrinėtų jų reikšmę.
„Štai kad ir informacinis ženklas „Pėstieji“. Tokio ženklo Europoje nėra. Juo labiau, su tokia reikšme. Štai apie ką informuoja šis ženklas, cituoju KET - kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji. Jei pačio ženklo išvaizda čia lyg ir suprantama, tačiau jo reikšmė su kelyje skersai ir išilgai vaikštančiais pėsčiaisiais yra šiek tiek mistinė. Beje, dėl ženklų nemažai improvizacijų būna kiekvienoje valstybėje, nėra išimtis ir Lietuva. Pas mus ženklai kartais patobulinami. Štai jums elementarus pavyzdys – visame pasaulyje žinomi ženklai „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“ pagal JT rekomendacijas turėtų būti tik raudonos ir mėlynos spalvos, o mūsų publika juos patobulino dar baltais apvadais“, – pastebėjimais dalinosi dr. Vigilijus Sadauskas.
Tarptautinių ir vietos teisės aktų sankirtas galima ginčyti teismuose
Dėl vietos kelių eismo taisyklių neatitikimų praktiškai „šventoms“ JT tautų konvencijos nuostatoms, gali būti ir teisinių ginčų. Juk įmanoma tokia situacija, kai į eismo įvykį patekęs užsienio valstybės vairuotojas traktuoja savo elgesį pagal kitus įstatymus, pagal kitas elgesio kelyje normas. O jei jos atitinka tarptautines, teisybės visai paprasta būtų ieškoti teismuose.
Saugaus eismo įstatyme yra punktas, kuriame teigiama, kad kilus ginčui po eismo įvykio, jei vietos KET nuostatos „pjaunasi“ su mūsų šalies ratifikuotos JT konvencijos nuostatomis, teisme privaloma vadovautis konvencija. Tiesa, ar tai žino mūsų teisėjai ir kaip tai jie taiko – jau kita kalba“ – pastebi Technologijos mokslų daktaras doc. Vigilijus Sadauskas.
Lietuviškose KET pernelyg daug administracinės teisės
Dabartinių Lietuvos KET „stuburas“ buvo kuriamas irgi ilgai, prie jo dirbo rimtų profesionalų komanda. Lietuvos KET pagrindą ilgus metus kūrė šviesaus atminimo saugaus eismo ekspertas ir automobilių istorikas Lucijus Suslavičius, ilgus metus dirbęs Kelių policijoje. Tai yra bene didžiausias Lietuvos specialistų įdirbis šioje srityje.
Ne vien tik ekspertai pastebi, kad paskutiniais metais lietuviškos KET vis dažniau kaitaliojamos ir tobulinamos pasikeitus valdžiai. Na o pagrindinė Lietuvos KET bėda yra perkrovimas šalutiniais dalykais. Kartais atrodo, kad tai ne pagrindinis kelių eismo įstatymas, o administracinės teisės kodeksas. Čia yra pernelyg daug šalutinių dalykų, būdingų administracinei teisei, o ne eismui. Tuo tarpu KET tolesnis gludinimas, kad jos atitiktų tarptautines sutartis, yra tikrai ne ES laikų mada. Tokį siekį vairuojant žmonijos dalis išsakė dar tik auštant automobilizmo erai.
