Šiandien, liepos 28-tąją, minima Pasaulinė hepatito diena. Pasaulyje apytikriai vienas iš dvylikos žmonių (apie 500 mln.) serga lėtiniu hepatitu B arba C. Nors Lietuvoje oficialiai registruotų susirgimų įvairiomis hepatito formomis skaičius mažėja, tačiau specialistai įspėja, kad tikrasis susirgimų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.
Kasmet pasaulyje vien nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų miršta 0,5 mln. žmonių. Ši liga pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Hepatito B, C diagnostikai ir gydymui per metus Lietuvoje išleidžiama daugiau kaip 15 mln. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 43 susirgimai virusiniu hepatitu B, 115 – hepatitu C, 64 – hepatitu A. Nors oficialus sergamumas įvairiomis hepatito formomis mažėja, specialistai įspėja, kad faktinis susirgimų skaičius gali būti didesnis net 4-5 kartus. Mat daugumai sergančiųjų hepatitas nepasireiškia jokiais ligos požymiais, todėl liga ilgai išlieka nediagnozuota.
„Žmonės dažnai kreipiasi į vaistines dėl lengvų negalavimų: bendro silpnumo, apetito stokos, pykinimo, vėmimo, sąnarių skausmo, nežymaus karščiavimo. Dažnas net nepagalvoja, jog tai gali būti hepatito simptomai. Galbūt prie to prisideda ir žinių stoka. Vasara – atostogų metas. Todėl raginame žmones kelionių į užsienio šalis, iškylų metu stebėti vartojamo maisto ir geriamojo vandens kokybę. Labai svarbu visad kruopščiai plauti rankas. Ypač prieš valgant ar gaminant. Taip pat po pasinaudojimo viešaisiais tualetais“, – patarė „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Per užterštą maistą ar vandenį plinta hepatitas A, tačiau nuo jo, kaip ir nuo hepatito B, galima pasiskiepyti.
„Žmonės per mažai žino apie hepatitus, jų rūšis, skirtumus, užsikrėtimo būdus, simptomus. Retas girdėjo, kad efektyviausia hepatito A ir B profilaktika yra skiepai. Deja, skiepų nuo virusinio hepatito C nėra, tad ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas profilaktikai. Jei kilo nors menkiausias įtarimas, kad galite būti užsikrėtę hepatitu, rekomenduojame išsitirti. Tik žinojimas, asmens higiena ir dėmesys savo sveikatai bei aplinkai gali padėti išvengti šios klastingos ligos“, – sako „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Violeta Januškienė.
Gydytoja pažymėjo, kad hepatitas C yra lėtinė liga, kuri sukelia cirozę. Kai kuriais atvejais ši liga gali sukelti ir kepenų vėžį. Į kraują patekęs hepatito C virusas nesukelia beveik jokių ligos simptomų, tačiau daug metų tyliai ardo žmogaus kepenis.
Virusu užsikrėtęs žmogus gali 15–30 metų nejausti jokių simptomų. Ligos pradžioje nebūna jokių specifinių požymių ir gali atrodyti, kad niekas negresia. Tik kai kuriems ligoniams gali pasireikšti nuovargis, apetito stoka, pykinimas, silpnumas, pilvo skausmas. Odos ir akių pageltimas, šlapimo patamsėjimas taip pat yra hepatito C požymiai. Pastaraisiais metais atrasti nauji vaistai, veikiantys hepatito C virusą tiesiogiai ir padedantys pasveikti daliai anksti diagnozuotų ligonių. Iš užsikrėtusiųjų hepatito virusu visiškai pasveiksta apie 45 proc. gydomų ligonių.
Specialistai primena, kad virusinis hepatitas B – ne tik per kraują, bet ir lytiškai plintanti infekcija, nuo kurios gali apsaugoti skiepai. Mažas nepasiskiepijusio lytiškai aktyvaus jaunimo Lietuvoje skaičius rodo, kad visuomenė vis dar stokoja žinių apie hepatitus, šias infekcijas gaubia daugybė mitų.
