Šiandien premjeras Andrius Kubilius, pavėlavęs du mėnesius, į Seimą neša pagyrų dokumentų šūsnį – Vyriausybės ataskaitą.Bet tik jis vienintelis gali pasidžiaugti, jog Lietuvoje jo valdymo metais beveik dingo nedarbas, pertvarkyta pašalpų sistema, o valstybės finansai stabilizuoti ties 50 mlrd. litų skola. A.Kubilius šiandien Seimui neša ataskaitų rinkinį, ką per metus pridirbo. VAKARO ŽINIOS
Europoje, tiek Vakaruose, tiek Rytuose, keičiasi šalių vadovai. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atėjimas buvo dar lengvai prognozuojamas, tačiau naujojo Prancūzijos vadovo Francois Hollande išrinkimas gali turėti rimtų pasekmių visai Europai – mat pastarasis prieš rinkimus savo rinkėjams žadėjo aklai nesilaikyti vadinamojo Merkozi dueto įvesto griežto taupymo ir kalbėjo apie visai kitokio pobūdžio ekonomikos gaivinimą bei skatinimą. Kaip šie vadovų pasikeitimai atsilieps Lietuvai ir visai Europai? Apie tai „Respublikos“ pokalbis su politikos apžvalgininku Kęstučiu K.Girniumi. RESPUBLIKA
„Aš manau, kad didesnių pokyčių nebus. Jau ir dabar, Rusiją valdant Dmitrijui Medvedevui, nieko gero mūsų santykiuose nematyti. Tačiau ta įtampa, kuri tvyrojo Valdo Adamkaus prezidentavimo laikais, dabar yra atslūgusi. Kita vertus, po premjero Andriaus Kubiliaus susitikimo su V.Putinu ar Dalios Grybauskaitės susitikimo su D.Medvedevu iškilusios viltys, kad mūsų santykiai kaip nors gali pagerėti, liko visiškai tuščios ir nepasiteisinusios. Nepaisant tų pastangų, gana greitai tapo aišku, kad ypatingų pokyčių nebus. Manau, kad santykiai liks korektiški, matyt, bus daugiau kreipiama dėmesio į kultūrinį ar ūkinį bendradarbiavimą, tačiau Rusija mums nebus draugiška, ir, ko gero, atėjus V.Putinui jos pozicija bus dar kietesnė, nei buvo ligi šiol.“,– sakė K.Girnius. RESPUBLIKA
Kalbama, kad didžiausias diplomato priešas – jo paties liežuvis, ypač jei jis dar ilgas. Atrodo, šią geležinę taisyklę vakar primiršo naujasis mūsų šalies ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus. Vakar portalui lrytas.lt viešai komentuodamas Rusijos prezidentu vėl išrinkto Vladimiro Putino inauguracijos ceremoniją R.Norkus staiga pažėrė samprotavimų ir vertinimų. Tokios kalbos, ko gero, labiau tiktų politikos apžvalgininkui arba politikui nei diplomatijos atstovui svečioje šalyje. Ambasadoriaus teigimu, jam pačiam „buvo keistoka“ net vykti į šią ceremoniją. „Krito į akis ir tai, kad V.Putino kalba visiškai neatitiko tos dvasios, kuri buvo jaučiama už Kremliaus sienų, kai specialiosios pajėgos saugojo viešąją tvarką, o atrodė, kad saugo prisiekiantį prezidentą nuo tautos“, – išrėžė diplomatas. „Kokio nors proveržio Lietuvos ir Rusijos santykiuose nejuntama. Gal po naujos Rusijos vyriausybės sudarymo kas nors ir pasikeis“, – taip R.Norkus įvertino dvišalį bendradarbiavimą. Įdomu, kaip į tokius ambasadoriaus vertinimus sureaguos Lietuvos užsienio politikos vairininkai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Užsienio reikalų ministerija, su kuria ambasadoriai nuo praėjusios savaitės turi derinti pagrindines savo viešas mintis ir nuostatas? Tiesa, R.Norkus laikomas vienos konservatorių lyderių, krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės globotiniu, tad sunku tikėtis, kad į tokias jo kalbas Vilniuje bus sureaguota labai priekabiai. Po V.Putino inauguracijos diplomatas driokstelėjo. LIETUVOS RYTAS
Regioninių dienraščių protesto akcija prieš dabartinės valdžios vykdomą nuoseklią spausdinto žodžio naikinimo politiką, atrodo, pasiekė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ausis ir ji pažadėjo, kad šį ketvirtadienį pagaliau bus svarstoma įstatymo pataisa dėl lengvatinio PVM taikymo spaudai. Tuo metu premjeras Andrius Kubilius ir toliau atkakliai laikosi pozicijos, kad spaudai jokių lengvatų nereikia, ir norėtų priversti ją žemintis prašant paramos iš Spaudos rėmimo fondo. „Tikiuosi, kad Seime bus priimtas mano kolegų – Seimo narių teisingas sprendimas“, – sakė I. Degutienė, linkėdama žurnalistams gražios šventės. A. Kubiliaus teigimu, regioninei spaudai reikalinga finansinė parama. Jos skyrimu turėtų pasirūpinti Spaudos rėmimo fondas. VAKARŲ EKSPRESAS
Kokią kryptį besikeičiančioje Europoje turi rinktis mūsų šalis – toliau taupyti nieko nesutaupant ar gaminti? Vakar apie tai „Respublika“ kalbėjosi su pagrindinių Seimo frakcijų vadovais ir nariais. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma įtikinėja, kad nereikia labai jautriai reaguoti vos į vieno F.Olando pasisakymus, tačiau jeigu „didžiosios ES valstybės vėl atpalaiduos viešuosius finansus, mes sugrįžtume į rimtą krizę“. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis mano, kad trejus su puse metų Lietuva išties ėjo ne ten, kur turėjo eiti. „Bet koks taupymas turi tam tikras ribas. Taupymas mažinant žmonių darbo pajamas, pensijas yra nedovanotinas. Kai tai vyksta kelerius metus, tampa ilgalaikiu procesu, ekonomika nustoja augti, prasideda jos stagnacija. Lietuvą jau apėmė tokia būsena“,– sako A.Butkevičius. „Lietuva pasirinko neteisingą strategiją jau nuo pat ekonominių sunkumų pradžios. Garsiai surikus “Krizė!„, žmonės viską, ką galėjo, sukišo į kojines. Sumažėjo vartojimas, prekyba, gamyba, valstybę užplūdo ne tik dideli kiekiai kontrabandos, bet ir legali produkcija iš kaimynės Lenkijos“,– sako K.Daukšys. RESPUBLIKA
Visą koncertinį sezoną Kauno miesto simfoninis orkestras žvalgėsi naujojo dirigento – buvęs orkestro maestro Modestas Pitrėnas nuo praėjusio rudens šiame kolektyve nedirba. Padėtis nepasikeitė ir po vakar surengto baigiamojo konkurso: Kauno simfoninis orkestras tinkamo kandidato nerado. „Nors be dirigento orkestras buvo savotiškas našlaitis, bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera, – kalbėjo Kauno simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas. – Turėjome labai daug gastroliuojančių dirigentų: ir visai jaunų, ir jau turinčių didelį patyrimą, visi jie įdomūs, aukšto meistriškumo, tačiau orkestrui reikia vyriausiojo dirigento, kuris nuolat būtų šalia kolektyvo, galėtų ruošti ar repetuoti, šlifuoti, kelti uždavinius ir kolektyvui, ir sau.“ Konkursu vyriausiojo dirigento vietai užimti susidomėjo daug kandidatų – buvo pateikta 11 paraiškų. KAUNO DIENA
„Šiais metais man teko dalyvauti keliuose moksleivių meninio skaitymo konkursuose, ir čia pirmą kartą patyriau, jog jaunimas surado labai gerą, įtikinamą Maironio kūrinių interpretaciją. Nuostabiai ir dainavo Maironį, mokytojos šauniai parinko įtaigius tekstus“, – sakė žinoma šalies skaitovė V.Kochanskytė, pasidžiaugusi, jog didėja susidomėjimas tradiciniu „Vakarų ekspreso“ inicijuojamu Klaipėdos miesto ir apskrities moksleivių skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursu, ir plečiasi erdvė tų, kurie geba save per žodį, muziką išreikšti. „Reikėjo pakabinti ne tokią liūdno Maironio nuotrauką, nes klausydamasis tokių nuotaikingų kūrinių jis tikrai šypsotųsi“, – sakė vakar I. Simonaitytės bibliotekoje vykusio lietuviško žodžio konkurso „Ant aukuro širdį nešiau“, skirto Maironiui paminėti, projekto vadovė, aktorė, UNICEF Geros valios ambasadorė Virginija Kochanskytė. VAKARŲ EKSPRESAS
Iš Ivoškių kaimo (Joniškio rajonas) kilusi, į dailės pasaulį iškeliavusi talentinga grafikė, tapytoja Marcė Katiliūtė 100–ųjų gimimo metinių proga į gimtąjį kraštą sugrįžo konferencija ir dviem parodomis: pačios dailininkės originalių darbų ir 5–12 klasių mokinių piešinių. Marcės Katiliūtės vardu pavadinta Gataučių pagrindinė mokykla kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi parodas, konferencijas, plenerus rengia nuo 2006 metų, taip bandydami rajono gyventojams, ypač jaunimui, priminti apie iškilią šio krašto asmenybę Marcę Katiliūtę Jos darbai iki šiol kelia daug mįslių, suteikia peno, erdvės tyrinėtojams. Renginio dalyviai galėjo pamatyti dailininkės darbų originalų, jos dienoraščių fragmentų, surinktų iš Lietuvos Nacionalinio dailės, Šaulių „Aušros“ muziejų, Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos retų leidinių skyriaus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Aktorius, teatro pedagogas Remigijus Vilkaitis, 2008 metais teatro sceną iškeitęs į politinę karjerą, pastaraisiais metais buvo atitolęs nuo aktorinės veiklos. Pirmasis spektaklis, kuriame po ilgos pertraukos jis sukūrė vaidmenį, buvo prieš savaitę pastatyta Eimunto Nekrošiaus „Dieviškoji komedija“. Kol kas tai yra vienintelis spektaklis, kuriame galima išvysti šį aktorių. Prieš porą metų iš kultūros ministro pareigų atsistatydinęs R.Vilkaitis į sceną grįžti neskubėjo. Po daugiau nei ketverius metus trukusios teatrinės tylos aktorių į teatrą sugrąžino režisierius E.Nekrošius. VAKARO ŽINIOS
Pakruojo dvaro sodyba laikinais namais tapo trims gulbėms. Šio dvaro savininkui Giedriui Klimkevičiui likimo nuskriaustus paukščius globoti patikėjo Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“. Viena gulbė „Nuare“ gyveno nuo rudens, kai šeimai išskridus ji liko žūti. Kita žiemą buvo įšalusi į ledą. Trečią stipriai sužeistu sparnu gyvūnų globėjams atvežė žmonės. „Į laisvę šias gulbes paleisti bent jau kurį laiką būtų pražūtinga. Kol sustiprės, jos turi gyventi netoli žmogaus“, – paaiškino Gyvūnų globėjų asociacijos specialistė Lolita Grėblikienė. „Sąlygos sustiprėti gulbėms Pakruojo dvare yra labai geros. Šalia teka Kruojos upė, kur jos gali maitintis natūraliai, o jei reikės padėti, duosime specialaus pašaro. Gulbę sužeistu sparnu kol kas laikysime tvarte, bet ir ją tikimės vieną dieną paleisti į laisvę“, – pasakojo G.Klimkevičius. Pakruojo dvaro sodyboje – gulbių sanatorija. LIETUVOS RYTAS
23 metų rokiškėnė Žydrė Groblytė, išvykusi į Angliją ieškoti geresnio gyvenimo, surado mirtį. Netrukus į gimtinę bus pargabenta urna su merginos pelenais. Ž.Groblytė žuvo dirbdama fabrike – konvejeris įtraukė merginą ir mirtinai sužalojo galvą. Prieš kelias dienas iš Lietuvos į Angliją išvyko žuvusiosios jaunesnioji sesuo. Ji ir turėtų pargabenti urną su pelenais. Viena žūties versijų – nelaimės dieną buvo atliekami konvejerio bandymai, kurių metu šalia neturėjo būti žmonių. Dėl lietuvės mirties gegužės pradžioje policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Tyrimo metu nustatyta, kad šių metų balandžio 25 dieną apie 16 valandą Šiauliuose, Vilniaus gatvėje esančiame Ūkio banko Šiaulių filialo centrinio klientų aptarnavimo skyriuje, vadybininkė, aptarnaudama klientą, kuris pirko eurus, permokėjo jam 10 tūkstančių 400 eurų. Banko apsaugos vaizdo kameros užfiksavo vyrą ir su juo kartu buvusią moterį, kurie šiuos pinigus pasisavino. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Po ilgo tyrimo prokurorai pateikė įtarimus netoli Telšių kavinę turinčiai Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Modesto Kaseliausko motinai Stefanijai Kaseliauskienei. Įtariama, jog verslininkei priklausančiai bendrovei „Premjera“ skirta tikslinė parama galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį. S.Kaseliauskienė taip pat įtariama dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. Įtarimai dėl dokumentų klastojimo pareikšti ir įmonės buhalterei. Maitinimo ir transporto paslaugas teikiančioje S.Kaseliauskienės bendrovėje buvo įdarbinama nemažai neįgaliųjų. Dalį jų atlyginimo įmonei kompensuodavo Darbo birža. Atsižvelgiant į darbuotojų neįgalumo lygį, valstybės kompensacijos siekia nuo 50 iki 75 proc. darbo užmokesčio. LIETUVOS RYTAS
Valstybės ir jos piliečių gerovę privalanti ginti teisėsauga, virtusi paklusnia užsakymų vykdytoja, regis, išbarstė paskutinius dantis. Ta proga Lietuvoje tapo galima bandyti savintis europinę paramą, negrąžinti skolų, klastoti dokumentus – ir likti visiškai tyriems. Tiesa, su viena sąlyga – reikia turėti įtakingų užtarėjų, kurie net ir netekę valdžios išlaiko galios svertus. 55 tūkst. litų gal ir nedideli pinigai stambiai įmonei, bet smulkiojo ir vidutinio verslo kategorijai priskiriamai bendrovei – tikrai nemenka suma. Ypač kai jos praradimą lydi nusivylimas krašto teisine sistema ir jos atstovais, kurie visomis priemonėmis dangsto įtakingesnius bei stipresnius. kankanas ant teisingumo griuvėsių. LIETUVOS ŽINIOS
Prokurorai pareiškė įtarimus penkiems buvusiems ir esamiems policijos pareigūnams dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo. Įtarimai pareikšti remiantis Drąsiaus Kedžio draugo Mindaugo Žalimo parodymais.
Kai kurie „Akistatos“ kalbinti pareigūnai sakė, kad abejoja, ar teisme pavyks įrodyti tų pareigūnų kaltę. O tas visas Mindaugo Žalimo sukeltas skandalas buvęs tam, kad iš darbo būtų pašalinti per daug aktyviai dirbantys ir per daug žinantys pareigūnai. Apie tai skaitykite straipsnyje „Pareigūnų išvarymo planas pavyko“ AKISTATA
