Politikai nepavargsta nuo fantazavimo – trečiadienį Seime specialiai suburta premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama komisija derino strategijos „Lietuva 2030“ reikalus. Komisija, sudaryta iš politikų, taip pat verslo, akademinės bendruomenės, šlifavo dokumento, nurodančio, kaip mūsų šalis turėtų atrodyti po 20 metų, gaires: Lietuva turės patekti į pažangiausių ES valstybių dešimtuką pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos indeksus, taip pat turėsime būti labiausiai globalizuoti, o pagal „suminį inovatyvumo indeksą“ taip pat pralenksime beveik visą Europą.
Kaip tai bus padaryta ir kas prisiims atsakomybę, jei lietuviai netaps, pavyzdžiui, „sumiškai inovatyviausi“ – nepasakyta. Sumanesni lietuviai būtų linkę skaityti šį dokumentą kaip fantastinę literatūrą... Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad iki šiol jau prikurta visokių brangių strategijų, tačiau, pasak jo, „pažangos strategija 2030“ kainuos nepalyginti mažiau, nei kainuodavo ankstesniais laikais„, – tai lyg ir būtų didžiausias jos privalumas. “Smagios fantazijos – už biudžeto pinigus". VAKARO ŽINIOS
Trečiadienį prie apskritojo stalo Seime svarstant Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kultūros ministras Arūnas Gelūnas netikėtai pasiūlė lietuviams pereiti prie žemdirbiško galvojimo modelio. „Aš labai siūlau pereiti į žemdirbišką galvojimo modelį – žemdirbys paslepia į žemę grūdą ir labai ilgai laukia, kol jis sudygs. Manau, lietuviams turėtų būti gana artima galvoti tokiu žemdirbišku būdu, ir aš tikiuosi, kad ir valstybės gyvenime tokiam civilizaciniam šuoliui esame pasirengę“, – puikavosi savo išmintimi kultūros ministras, dalyvavęs rengiant Lietuvos pažangos (?!) strategiją.
Strategija „Lietuva 2030“ – tai ilgalaikio planavimo dokumentas bei valstybės strateginio planavimo pagrindas. Ekspertų teigimu, iš A. Gelūno pažertos išminties galima suprasti, kad ministras kultūros kūrėjus nuteikinėja, jog nepritekliai ir geresnio gyvenimo laukimas yra įtraukiama net į šį prognozių bei planų dokumentą. „A. Gelūnas kultūrą grąžina į akmens amžių“. RESPUBLIKA
Sostinės Nacionalinėje filharmonijoje trečiadienį puikiai debiutavo kompozitoriaus Gedimino Gelgoto sukurtas šiuolaikinės muzikos ansamblis „NI & Co“. Svarbiausioje šalies koncertų scenoje jauni stygininkai ne tik meistriškai griežė savo instrumentais, bet ir muzikuodami kalbėjo, judėjo. Tokią neįprastą savo kūrinio „Never Ignore Cosmic Ocean“ versiją koncertui parengė Hamburgo ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijų absolventas, 25 metų kompozitorius ir dirigentas G. Gelgotas.
Jo vadovaujami „NI & Co“ artistai nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios 2006–aisiais provokuoja publiką scenos eksperimentais. Išradingi stygininkai jau išsklaidė juos iš pradžių lydėjusį skepticizmą dėl naujo kolektyvo perspektyvų Vilniuje. Pernai „NI & Co“ surengė sostinėje net keliasdešimt koncertų, ir dar 10 – užsienyje. „Sėkmės šuoliai“. LIETUVOS RYTAS
