Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais. Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas tvirtina, kad, jei Europa nenusileis, balsuojant dėl minėto laikotarpio finansinės perspektyvos Lietuva parodys stuburą ir pareikš veto. Kaip bus iš tikrųjų – pamatysime. RESPUBLIKA
Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius atkreipė D.Grybauskaitės dėmesį, kad Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma nerodo didelio susirūpinimo dėl ES planų mažinti Lietuvai finansavimą. „Dėl elektrinės uždarymo derasi ne tie žmonės, kurie turėtų. Energetikos ministras nebenori derėtis, nes gėda dėl paleistos „anties“, kai pareiškė, kad Lietuvoje dingo milijardas, skirtas uždarymui. Dėl finansinės perspektyvos panikai kol kas nėra pagrindo, nes rimtoms deryboms, jei jos bus pradėtos, dar yra laiko. Tačiau jei nepavyks, laukia rimtos pasekmės“, – sakė A.Butkevičius. „Manau, yra didelių galimybių susiderėti visais klausimais, nes vyksta aktyvios derybos. Tiesa, Europos komisaras šią savaitę ne šiaip viešėjo Lietuvoje. Jis bando pripratinti prie minties, esą nėra pinigų ir teks su tuo susitaikyti. Bet mes nesitaikstysime“, – tvirtino D.Matulionis. RESPUBLIKA
Ne tik žmonės papuošalų dėžutėse kaupia užgyventą auksą. Panašiai elgiasi ir valstybė, tik jos disponuojamas aukso kiekis kiek solidesnis. Šiuo metu valstybei priklausančios ir Lietuvos banko valdomos aukso atsargos sudaro 5,8 tonos. Kaip pasakojo Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška, jos nesikeičia jau ilgą laiką. „Jos sukauptos tarpukario Lietuvos laikotarpiu, jas užsienio valstybės grąžino atkūrus Lietuvos Respubliką. 1940 m. vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9 593,4 kg aukso. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais visą auksą grąžino Prancūzija ir Didžioji Britanija“, – trumpą Lietuvos aukso istoriją pristatė pašnekovas. Kaip ir daugelio kitų pasaulio valstybių auksas, Lietuvos taurusis metalas saugomas Londone. „Patikimiausia valiuta būtų litas, nes nėra ženklų, kad valdžia imtų žaisti su lito atsiejimu nuo euro. Galima laikyti pinigus įvairiomis valiutomis, tačiau tai daro tik tie, kurie turi maišus pinigų. Žinoma, geriau investuoti į auksą nei į Baltarusijos rublius. Auksas tikrai niekada nepraras vertės. Tačiau pirkti auksą šiandien – tas pats, kas pralošti“, – sako Jonas Čičinskas, ekonomistas. VAKARO ŽINIOS
„Tamsius personažus kurti įdomiau“, – prisipažino 38 metų dainininkas Laimonas Pautienius, operoje „Manon Lesko“ rengiantis dykaduonio, lošėjo ir ciniko Lesko vaidmenį. Už kitą šio sezono neigiamą herojų – Enriką Gaetano Donizetti operoje „Liučija di Lamermur“ – ir Oneginą „bohemiečių“ spektaklyje Laimonas praėjusią savaitę pelnė garbingą apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių. „Pastaruoju metu mano amplua ėmė keistis. Man tai patinka – teigiami herojai jau buvo pabodę“, – prisipažino solistas Laimonas Pautienius. LIETUVOS RYTAS
Nedidelis Kelmės rajono Šaukėnų miestelis pastaruoju metu garsėja ne tik gražia gamta, mėgėjiškų filmų festivaliais, bet ir Šaukėnų duona, kuri giriama visoje Lietuvoje. Duoną kepa vieno iš vyriausių Lietuvos verslininkų 83 metų Liudo Dajoro ir jo žmonos Jadvygos įmonė. Šiemet Liudui Dajorui suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas. Tai patvirtinantys dokumentai turėjo būti įteikti Vasario 16-ąją, per Nepriklausomybės atkūrimo metinių minėjimą. Tačiau rajono vadovai apdovanojimus turėjo vežti į Šaukėnus. „Nepatinka reklamuotis ir platintis“, – vėliau paprasta žemaitiška kalba redakcijai aiškino Liudas Dajoras. Garbės piliečio vardas jam suteiktas ne tik už sėkmingą verslą, kuris neša biudžetui šimtus tūkstančių litų, bet ir už labdaringą veiklą. Po gaisro Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne jis vienas pirmųjų paaukojo penkis tūkstančius litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Į mūsų gyvenimą taip pat ekspansyviai, kaip psichoanalitikai ir astrologai, veržiasi ir plastikos chirurgai. Vieni specialistai teigia, jog kūno pokyčiai tampa įprasta gyvenimo praktika ir vartotojo pasirinkimu, antri – jog pasigražinę netapsime nei partneriui tinkamesni, nei labiau patenkinti savo gyvenimu. Pagaliau – senatvės neatidėsime, ir arba galime senti oriai, arba paversti save grotesko personažu. Ar nevirsta mūsų kūnas skuduriniu manekenu, kurį dygsniuojame, prisiuvame vieną lopą, nusibosta – kitą? „Yra mėgėjų gražintis be saiko, eiti nuo vieno chirurgo pas kitą, bet 60-metė niekada neatrodys kaip 30-metė. Tokios išvaizdai yra net terminas “nepadoriai jauna" – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja Marija Kukanova.. VAKARŲ EKSPRESAS
„Kaip jaučiatės?“ – pasiteirauju Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo R.Benečio, kuris pats šį klausimą pacientams yra kartojęs tūkstančius kartų. „Jeigu žmogui po 50 metų nieko neskauda, reikia apsičiupinėti ir įsitikinti, kad esi gyvas“, – sparnuotu posakiu atsako gerai nusiteikęs 54 metų profesorius. Tačiau jis neslepia – sunkaus sužalojimo padarinius dar jaučia iki šių dienų. Pernai gruodžio mėnesį ant R.Benečio kūno kolegos suskaičiavo net 36 aršaus elnio paliktas žaizdas. Profesorius juokauja dabar galįs dirbti meteorologu – kūnas neklysdamas praneša apie artėjančias orų permainas. Agresyvaus elnio sunkiai sužalotas vienas garsiausių Europos kardiochirurgų kaunietis profesorius Rimantas Benetis nepalūžo. Ant kojų atsistojęs gydytojas grįžo į operacinę, o netrukus ketina stoti į dvikovą su dar pavojingesniu žvėrimi – leopardu. LIETUVOS RYTAS
Be kompromisų kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę, nepaisęs gresiančių pavojų Antanas Terleckas šiandien rašo knygas. Vieną jų – „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970-1986)“ – istorinėje Lietuvos prezidentūroje pristatė kauniečiams. Į knygos pristatymą ir susitikimą su autoriumi atėjo daug žmonių, tiesa, daugelis iš jų – vyrėlesnio amžiaus, puikiai prisimenantys A.Terlecko aprašomą laikotarpį, turintys daugybę klausimų. Tiesa, daugelis jų skambėjo su skaudžia nusivylimo gaida: kodėl graži, viltinga pradžia duoda tokius, švelniai tariant, nemalonius vaisius, kokius matome šiandien? Knygos pristatyme dalyvavęs Bronius Genzelis, kuris buvo pirmasis šios A.Terlecko knygos skaitytojas, priminė Viktoro Hugo mintį: „Revoliucijos idėja gimsta idealistų galvose, ją vykdo racionalistai, o naudojasi niekšai“. KAUNO DIENA
Stiprus vakaris vėjas ketvirtadienį po pietų pietinėje ir pietrytinėje Dzūkijos jūra vadinamo Dusios ežero (Lazdijų r.) pakrantėse sustūmė įspūdingus ledo kalnus. Tokių net senieji dzūkai niekada nėra regėję. Metelių regioninio parko darbuotojai ir vietos gyventojai stebisi prie Dusios susiformavusiomis niekada nematytomis aukštomis ledo krūvomis ir ragina žmones jomis pasigrožėti, kol neištirpo. Praėjusio ketvirtadienio popietę papūtus stipriam vakariui, properšoje iš ledo išsivadavusios bangos į pietinį ir pietrytinį krantus pradėjo nešti iškorėjusio ledo kubelius iš viso ežero. Pakrantėje – ežere ir ant žemės iškilo ledo kalnai, kurie siekia iki trijų metrų. Dalis ledų net sulipo į medžius. LIETUVOS RYTAS
Naujasis FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius žiniasklaidos nebuvo sutiktas palankiai. Niekas nieko neklausė, nes, žurnalistai visi kaip vienas, tvirtino, kad pareigūnas neturi... ko pasakyti. „Respublikos“ žurnalistai šią savaitę apsilankė FNTT būstinėje, K.Jucevičius davė išskirtinį interviu. „Lietuvoje situacija gana greitai keičiasi. Prieš 2-3 metus aktualiausia buvo pridėtinės vertės mokesčio grobstymo problema, atlyginimai vokeliuose, dabar galbūt turime daugiau veiklos neteisėto praturtėjimo srityje. FNTT akiratis labai priklauso tik nuo to, kaip vystosi šalies ekonomika. Mes labiausiai orientuojamės į stambius tyrimus. Ir itin svarbios jau yra teismus pasiekusios pirmosios bylos, tokios kaip, pavyzdžiui, Edgaro Karaliaus praturtėjimas. Teismų sprendimai arba parodys mūsų darbo klaidas, arba labai suintensyvins FNTT veiklą.“,- sakė K.Jucevičius. Interviu „Naujasis FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius: Svarbiausia FNTT byla – kas nutiko „Snore“. RESPUBLIKA
Drąsiaus Kedžio tetos Audronės Skučienės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo antstoliui atlikti pareigas greičiausiai bus ne vienintelė byla, iškelta šiai Garliavos kirpėjai. Nors A.Skučienė ir neigia nurodžiusi sekti buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio šeimą ir jo įsūnį Vaidą Milinį, kuris buvo nužudytas 2010-ųjų gruodį, „Lietuvos ryto“ gautas raštelis rodo ką kita. 59 metų A.Skučienės ir jos giminaičių akiratyje buvo atsidūrę ne tiktai Miliniai, bet ir keli advokatai, Aukščiausiojo teismo teisėjas Armanas Abramavičius. Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas, Violeta Naruševičienė, V.Milinis, A.Milinis, advokatė Loreta Kraujutaitienė, garsios šokėjos Editos Daniūtės vyras advokatas Mindaugas Vasiliauskas, restorano „Žemyn upe“ vadovė Nomeda Vilpišauskienė, A.Abramavičius, taip pat sodybos, kurioje A.Ūsas praleido savo paskutines valandas, savininkas Gintaras Bašinskas. Kirpėjos taikinys – ir advokatai, ir teisėjai.
Planas, kaip pasipriešinti teismo nutarčiai grąžinti Laimutei Stankūnaitei dukterį, Kedžių name buvo suregztas jau prieš dvejus metus. Taip teigia buvęs teisėjos Neringos Venckienės apsaugininkas ir vienas ištikimiausių jos rėmėjų 31-erių Vitalijus Keršis. Riksmai, spiegiantis vaikas, senelės Laimutės Kedienės kritimas ant grindų, tvirtai laikant po savimi prispaustą mergaitę, kirpėjos Audronės Skučienės puolimas į pagalbą ir jos kova su vaiko apsaugininkais, viską filmuojanti Tado Skučo kamera. „Toks planas buvo sukurtas dar 2010 metų gegužę, kai Kėdainių teismui pirmą kartą priėmus nutartį mergaitę grąžinti motinai į Kedžių namus turėjo atvykti antstolis. Buvo kalbama, jog žmonės gatvėje turi trukdyti antstoliui, kad jis negalėtų įteikti N.Venckienei teismo nutarties“, – kalbėjo V.Keršis. – „Kai dabar kartu su kitu buvusiu artimiausiu N.Venckienės rėmėju Mariumi Kuprevičiumi žiūrime žmones šiurpinančius vaizdus, matome, kad pasirengta buvo tikrai gerai.“
Pastarosiomis dienomis ši istorija, kuri, regis, jau seniai buvo peržengusi visas sveiko proto ribas, vėl pasiekė naujas aukštumas. Pagrindiniai šio absurdo teatro aktoriai – bejėgė valstybė ir ją rinkimų akivaizdoje dar labiau murdantys politikai. Seniai akivaizdu, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl nevykdomas Kėdainių teismo sprendimas perduoti D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukterį motinai ir kodėl ši visa istorija praėjusį penktadienį pavirto tokiu skandalu, – valstybės institucijų pakrikimas. LIETUVOS RYTAS
Šiemet Klaipėdos policininkai žada organizuoti ypatingus reidus, kurių metu bus sustabdytas visas transportų priemonių srautas. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio, bus pasirinkta atitinkama gatvė ir joje visiškai sustabdytas eismas. Eismo ženklai įpareigos vairuotojus mažinti greitį, kol bus pasiektas ženklas „Stop. Policija“. „Ties tokiu ženklu privalės sustoti kiekvienas vairuotojas, o pareigūnai patys nuspręs – leisti jam važiuoti toliau ar patikrinti nuodugniau“, – vakar vykusio susitikimo su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku naujovę aiškino R.Šideikis. Ir nors jis patikino, kad tokie reidai bus atliekami nedažnai, tačiau neatmetė galimybės juos organizuoti ir piko valandų metu. VAKARŲ EKSPRESAS
Į gaisrą Baltų pr. atskubėjusią ugniagesių komandą kolegos vadina išskirtine. Būtent jai teko darbuotis ir po sprogimo „Karigės“ gamykloje, ir kituose dideliuose gaisruose. „Niekas nenutinka atsitiktinai. Būtent mūsų pamainai šitą gaisrą teko gesinti. Per “stalo žaidimą„, kai teko imituoti gaisrą, vyrai užduotis įvykdė gana gerai. Tad galima sakyti, kad į gaisrą Šilainiuose atskubėjome tarsi pasitreniravę“, -sakė darbams vadovavęs Rimvydas Paulauskas. – „Tai, ką išbandėme per treniruotę, buvo panašu į tai, ką patyrėme tą naktį Šilainiuose“. Operacijos vadovas neturėjo priekaištų tos nakties gelbėtojams. Gelbėtojai: Šilainiuose buvo brangi kiekviena sekundė. KAUNO DIENA
