Daugeliui užsieniečių, įskaitant net europiečius, Lietuva asocijuojasi su Ryga ar net kuria nors Afrikos provincija. Tai rodo, kad užsienyje apie mūsų šalį žino, švelniai tariant, per mažai. Kad tokių kuriozų išvengtume, turėtume daugiau reklamuotis. Tačiau Ūkio ministerija nusprendė, užuot skatinusi užsienio turizmą, išvis nesireklamuoti. Ūkio ministerija nusprendė, kad Lietuvos narystė Pasaulinėje turizmo organizacijoje (PTO) nereikalinga, nes esą per brangi. „Lietuva, nebūdama šios organizacijos narė, galės ir toliau dalyvauti PTO organizuojamose konferencijose, seminaruose, kituose renginiuose, o daugelis tyrimų, leidinių prieinami ir ne PTO nariams,“ – „Vakaro žinioms“ teigė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė. VAKARO ŽINIOS
Į Kauną atvažiavę Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto nariai pabarė miesto vadovus už netinkamai tvarkomą mokyklų tinklą, tačiau problemai aptarti skyrė vos 45 minutes. „Ne strategijos svarbu, o vaikas ir švietimo sistemų prieinamumas. Kaunas – miestas, turintis keblumų, ir nerandantis giluminių sprendimų“, – pareiškė Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Posėdyje dalyvavę Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius rėžė ir savo receptą, kaip išsaugoti mokyklų tinklą. „Jei norite išspręsti problemas, darykite vaikus, ir mokytojai turės darbo“, – pareiškė S.Buškevičius. KAUNO DIENA
„Apie tėvą galėčiau pasakoti valandų valandas“, – ištaria viena Algirdo Brazausko dukterų dvynių Laima Mertinienė. Birželio 26-ąją sukaks lygiai metai, kai pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas, nesulaukęs 78-erių, užgeso. Koks A.Brazauskas buvo šeimos žmogus, koks buvo tėvas savo dukterims, kurios jį turėjo dalytis su valstybe? Apie tai – išskirtinis L.Mertinienės interviu „Lietuvos rytui“. Didžioji vertybė – padorumas. „Išgyvendavo jis labai skaudžiai. Ypač savo bendražygių intrigas, išdavystes. Bet tėvas tikėjo žmonėmis, gal net per daug. Didžiausia vertybė jam buvo padorumas. Gal mes, šeima, buvome vieninteliai, kuriems jis atsiverdavo. Ir gal jam palengvėdavo?“ – sako L.Mertinienė. Tėvą tebegirdinti A.Brazausko duktė neieško jo kapinėse. „Valstybė užsakė paminklą, moka už jį, mes neprieštaravome. Skulptorius sakė neįsivaizduojąs kitokio A.Brazausko kaip tik plieninio. Gal daug kas neįsivaizduoja. Bet pažiūrėkite, kokią paskutinę žinią man perdavė tėvas. Pamačiau, kaip jis, gulėdamas patale, vos nulaikydamas tušinuką kažką braižo. „Piešiu antkapį“, – atsakė, kai paklausiau“. – L.Mertinienė man ištiesė primargintą popieriaus lapą. Jame – keli eskizai. Kuklūs antkapiai, kokių pilna Lietuvos kaimų kapinaitėse. Gal A.Brazauskas tokį įsivaizdavo ir savo kapą?“ LIETUVOS RYTAS
„Mes deklaruojame, kad esame už šeimą, o įstatymai leidžiami priešinga linkme – kad šeima būtų sužlugdyta. Galėčiau pateikti daug pavyzdžių. Tarkim, pensinio amžiaus žmonėms dabar iš esmės uždrausta dirbti: jei jie dirba, iš jų atimami pinigai. Pagal įstatymą jie visai eliminuojami iš užimtumo sferos. O mes turime šventes – Motinos diena, Tėvo diena. Tai argi jaunimas nemato tų dvejopų standartų? Tarkim, mokyklose atsisakoma vaikų maitinimo – 7 milijonai litų, bet Afganistanui mes atidavėme 130 milijonų litų. Savižudžių mes turime daugiausia, vaikų savižudžių turime daugiausia, suvartojamo grynojo alkoholio kiekis didėja“, – sakė M.Zasčiurinskas. RESPUBLIKA
Kovoje dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Bažnyčia griebėsi šiuolaikinių technologijų. Politikams trumpąsias žinutes ėmė siuntinėti pats Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. „Noriu trumpai pakalbėti. Turiu vieną prašymą. Kažkada esate pažadėjęs išpildyti viską, ko prašysiu. Mano prašymas – pabalsuoti pagal Dievo įsakymus už gyvybę. Turiu mintyje įstatymą dėl embrionų. Arkivysk. Sigitas“, – tokią trumpąją žinutę, kurios tekste dar papildomai nurodytas siuntėjo mobiliojo telefono numeris, šiomis dienomis gavo kai kurie Seimo nariai. S.Tamkevičius vakar „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad jis iš tiesų yra tokios žinutės autorius, tačiau tikino, jog ją siuntė tiktai „prisikėlėlių“ lyderiui. „Kai kuriems lobistams reikia oficialios licencijos, o šiems, pasirodo, ne“, – taip dvasininko veiksmus komentavo jo taikiklyje atsidūręs „prisikėlėlių“ lyderis Arūnas Valinskas. LIETUVOS RYTAS
NATO misiją Baltijos šalyse atliekančių Prancūzijos karinių oro pajėgų vieno iš atstovų laukia nemalonumai dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Automobilį „Opel Vivaro“ vairuojantis neblaivus Prancūzijos karinių oro pajėgų misijos narys 28-erių M.L. sulaikytas vėlų antradienio vakarą, apie 24 val. Automobilį vairavusiam Prancūzijos piliečiui nustatytas lengvas girtumas (0,53 promilės alkoholio). Apie incidentą policijos pareigūnai informavo Lietuvos karo policiją. RESPUBLIKA
Vilniaus tarybos nario ir advokato Sergejaus Novikovo žudikas, į nusikaltimo vietą atvykęs motoroleriu, tikėjosi nesunkiai pasprukti. Tačiau būtent ši transporto priemonė ir įklampino nusikaltėlį. Pareigūnai, tiriantys 47 metų S.Novikovo nužudymą, įvykdytą birželio 1-ąją, iš pradžių jautėsi patekę į aklavietę. Vienintelis siūlo galas buvo prielaida, kad žudikas galėjo pasprukti motoroleriu, kuris stovėjo netoli nusikaltimo vietos J.Basanavičiaus gatvėje. Pareigūnai apklausė visų aplinkinių namų gyventojus. Jie dirbo itin kruopščiai – beldėsi į visų butų duris ir smulkiai apklausė. Šios pastangos davė rezultatų – pavyko rasti liudininką, kuris ne tik matė prieš pat žmogžudystę motoroleriu į J.Basanavičiaus gatvę atvažiavusį žmogų, bet ir su juo kalbėjosi.
Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad S.Novikovą ir J.Dambrauską siejo bendri verslo reikalai. Paaiškėjo, kad J.Dambrauskas per tarpininkus turi įsigijęs sostinės Olandų gatvėje įsikūrusių bendrovių Vilniaus laidojimo rūmų ir Laidojimo rūmų akcijų bei daro didelę įtaką jų direktoriui Vitalijui Gasperovičiui. Šių įmonių akcininkas buvo ir S.Novikovas. Manoma, kad J.Dambrauskas troško apžioti vis didesnį šio verslo kąsnį. Be to, paaiškėjo svarbus faktas – tą dieną, kai buvo nužudytas, S.Novikovas turėjo įsigyti laidojimo bendrovių akcijų ir tapti kontrolinio paketo savininku. LIETUVOS RYTAS
Kokia Joninių šventė be nors vieno Jono ar Janinos? Visa laimė, kad Lietuvoje šis senas vardas – vis dar labai populiarus. Tad švęsdami ilgiausią metų naktį, šokinėdami per laužus, ieškodami paparčio žiedo turime progą sveikinti ir juos – tikruosius šventės kaltininkus. Žinomiems šalies Jonams ir Janinoms jų vardas – pats garbingiausias ir vertas pasididžiavimo. Juk ne veltui šis vardas keliauja iš kartos į kartą, kai šeimoje ir senelis, ir tėvas, ir sūnus – Jonai. – Savaitgalio tema „ Jonai ir Janinos dovanoja ilgiausią metų naktį“. VAKARO ŽINIOS
