Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.
Lietuvos Parlamento Atominės energetikos komisijos vadovas Rokas Žilinskas tvirtino nieko apskritai nežinąs, kas vyksta strategiškai svarbioje valstybei srityje. Iškart po tokio pareiškimo paklaustas apie Lenkijos įmonės pasitraukimo pasekmes iš Visagino atominės elektrinės projekto, Energetikos ministerijos atstovas Kęstutis Jauniškis atsakė: „O kas čia atsitiko?“ Parlamentaras R. Žilinskas vakar „Respublikai“ taip pat negalėjo atsakyti, ar Lenkijos įmonės PGE, t.y. regionine partnere laikytos valstybės bendrovės, sprendimas pasitraukti iš VAE projekto yra galutinis. „Galbūt matysime lenkų ketinimus, bet Lietuva siekia kryptingų tikslų, – nerišliai kalbėjo R.Žilinskas. – Tai yra tik lenkų ketinimai. Mes turime kitokių. Viskas paaiškės sudarius koncesijos sutartis. Kada? Kitais metais. Galbūt“. RESPUBLIKA
„Mūsų kaimynai priėmė racionalų sprendimą – statyti elektrinę savo šalyje. Tai ne politinis, o ekonominis sprendimas. Mūsų šalyje kol kas girdimas tik politinis pritarimas“, – „Lietuvos rytui“ teigė buvęs Latvijos energetikos ministras Janis Uobuolinis. Jis teigė netikintis, kad Ryga gali finansiškai prisidėti prie šio projekto. „Esant tokiai padėčiai ir turint tokį biudžetą tai neįmanoma“, – tvirtino šiuo metu nepriklausomu energetikos analitiku prisistatantis J.Uobuolinis. Tuo tarpu akademikas Jurgis Vilemas stebėjosi, kad lenkai ilgai delsė oficialiai pareikšti tai, apie ką abiejose šalyse sklandė gandai jau seniai. „Matyt, tai nulėmė galutinis sprendimas turėti elektrinę savo šalyje. Bet ir anksčiau jie nedegė noru dalyvauti Visagino projekte“, – įsitikinęs J.Vilemas. „Ar verta investuoti į atominę elektrinę, kuri yra kažkur toli ir ją valdo nežinia kiek savininkų? Jie suprato, kad tai – rizikingas projektas“, – teigė J.Vilemas. LIETUVOS RYTAS
Naujiesiems metams sveikatos priežiūros valdininkai paruošė Lietuvos gyventojams staigmeną – centralizuotą greitąją medicinos pagalbą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 GMP dispečerinės, o po Naujųjų metų sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymu turėtų likti tik 10. Pakruojo rajono savivaldybės gydytojui Vygantui Sudariui baisiausia, kad įvedant naują tvarką rajone mažinamas GMP brigadų skaičius. Šiuo metu Pakruojo rajone dirba 3 GMP brigados, tačiau nuo Naujųjų metų centralizuojant dispečerines rajone turės likti tik 2 Pakruojo rajono savivaldybė šią savaitę oficialiu raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą R.Šukį ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad būtų rasta galimybė išlaikyti GMP brigadas tuose rajonuose, kurių ligoninėse panaikinti akušerijos, reanimacijos ir chirurgijos skyriai. Atsakymo nėra. RESPUBLIKA
Kodėl neatsisakome valiutų modelio (neatsiejame lito nuo euro), jei finansininkai ir ekonomistai vienu balsu sako, kad taip žlugdome savo ekonomiką? Pasakymas, kad „taip privalome daryti, jei norime artimiausiu metu įsivesti eurą“, irgi labai veiksmingas plačiosioms masėms. Bet visada atsiras žmonių, kurie klaus, kaip mes tą eurą įsivesime, jei apskritai euro zona žlugs. Beje, užvakar Švedija pranešė, kad svarstymus įsivesti eurą atideda neribotam terminui. Jie, matyt, kvailesni nei mūsų kubiliai ir šimonytės su grybauskaitėmis. VAKARO ŽINIOS
Lietuva kiekvieno būsimojo karininko mokslams išleidžia per 100 tūkst. litų, tačiau kai kurie jaunieji karininkai po kelerių metų be gailesčio palieka kariuomenę nusivylę tarnybos sąlygomis ir atlyginimais. Alytiškis Donatas (vardas pakeistas) prieš kelerius metus baigęs Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, pradėjo tarnauti kariuomenėje . Jis buvo Alytuje dislokuoto Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono būrio vadas. Donatas turėjo vyriausiojo leitenanto laipsnį. 2010-aisiais, ištarnavęs penkerius metus, jis paliko karinę tarnybą, išėjo į privatų verslą. Neseniai išvažiavo dirbti statybose Norvegijoje. Donatas teigia nebuvęs patenkintas nei padėtimi kariuomenėje, nei tarnybos perspektyvomis, nei gaunama alga. KAUNO DIENA
Vilniaus rotušėje surengtoje parodoje „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ meno gerbėjai turi galimybę pamatyti kamerinę nuotaiką sukuriančius Lietuvos ir kelių užsienio dailininkų paveikslus. Parodoje, kuri yra baigiamasis tarptautinio dailės festivalio akordas, savo pastarųjų metų darbus rodo tapytojai Miglė Kosinskaitė, Klaudijus Petrulis, Virgis Ruseckas, Martynas Gaubas, Arvydas Kašauskas bei svečiai Chuanas Ernandesas (Juan Hernandez) iš Ispanijos ir Pritas Pajosas (Priit Pajos) iš Estijos. Per ketverius metus projektas sujungė aštuonias istorinę, architektūrinę reikšmę turinčias erdves didžiuosiuose šalies miestuose ir miesteliuose. Užsibrėžtas tikslas – atgaivinti senųjų dvarų erdves, atvežti profesionalųjį meną iš sostinės į regionus – pasiektas. Ir patys dailininkai liko patenkinti, nes įsigijo savų gerbėjų. RESPUBLIKA
Vakar rytą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje stovėjo kranai – statybininkai iš naujo montavo malūno sparnus. Prieš daugiau nei metus audros neatlaikę sparnai pakeisti lengvesniais, autentiškos konstrukcijos. „Nors oras blogas, prašėme darbų nebeatidėlioti, nes turime atsiskaityti už projektą su paramą teikusiu fondu, – sakė vakar žurnalistams “Aušros„ muziejaus direktorius Raimundas Balza. – O procesui užbaigti malūnas turi būti su sparnais.“ Naujieji per 10 metrų ilgio sparnai pagaminti iš eglės, be jokių sudurstymų. Sparnus savo lėšomis iš naujo gamino ir montavo malūną restauravusi UAB „Meba“. Laisvyda Matusevičienė, bendrovės „Meba“ vadovė, neatskleidžia kainos: „Tai – labdara, sutikome geranoriškai padėti „Aušros“ muziejui, nes ne dėl mūsų, o dėl projektuotojų kaltės visa tai atsitiko. O labdara negarsinama.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nors šalyje sulaikytų girtų vairuotojų skaičius jau ne vienus metus paeiliui mažėja, rečiau įvyksta ir avarijų, sukeltų tokių asmenų, Klaipėdos policijai, metus laiko viešai publikuojančiai tokių „didvyrių“ pavardes, darbo netrūksta. Pareigūnų nuomone, viešumas veiktų dar efektyviau, jeigu būtų įmanoma operatyviai skelbti informaciją apie sulaikytuosius, tačiau juos gina nekaltumo prezumpcija. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dėl neblaivių vairuotojų kaltės per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdoje įvyko 12 avarijų. Įdomu tai, kad praėjusiais metais įkliuvo keturi vairavimo mokyklų instruktoriai, kurie vairuoti mokė neblaivūs. VAKARŲ EKSPRESAS
Tik valandą per dieną dirbdamas kasininkas gaudavo 1000 litų atlyginimą, o apsaugininkų atlygis priklausydavo nuo to, kiek klientų už merginų paslaugas sumokėdavo grynaisiais. Taip pinigai keletą metų buvo skaičiuojami Vilniaus striptizo klubuose. Neoficialiai įdarbintas kasininkas apie 7 valandą ryto atvykdavo į bendrovės biurą Vytenio gatvėje ir paimdavo vokus, kuriuos jau būdavo suvežę iki 6 valandos ryto dirbančių naktinių klubų „Eden Club Gold“, „Eden Club“, „Eden Club 3“ ir „Waterworld“ administratoriai. Juose būdavo per naktį uždirbti pinigai ir rašteliai, kuriuose nurodyta, kiek sumokėta šokėjoms ir kiek jos liko skolingos klubams. „Šokėjos nuomojosi sukneles, batelius, taip pat kosmetiką. Už šiuos daiktus būdavo išskaičiuojama iš jų uždarbio“, – pasakojo kasininkas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad naktiniai klubai, kuriuose dvejus metus klestėjo prostitucija, priklausė dviem bendrovėms. Į juodąją kasą suplaukdavo abiejų bendrovių pinigai, kurie likdavo neteisingai užpildžius pajamų deklaracijas, nuslėpus mokesčius. LIETUVOS RYTAS
