Vakar Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Pergalė pasiekta, bet kova tik prasideda, mat dar nė nepriimtas įstatymas bendruomenių narius pavertė priešais. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad Seimo priimtas įstatymas žydų bendruomenę tenkina tik iš dalies. „Gerai, kad bus griežta fondo pinigų kontrolė, kad jie bus skiriami tam, kam tikrai reikia, o ne, pavyzdžiui, Bairakui, kuris ir taip nemažais turtais disponuoja“, – svarstė Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas. Galime džiaugtis, kad pasiektas kompromisas. Tik ar netaps jis karo kirviu pačioms žydų bendruomenėms? Kompensacija dar net nėra pradėta išmokėti, o ginčai, į kieno sąskaitą ją reikia pervesti, jau prasidėjo. Ar neatsisuks Lietuvos parodyta geroji valia prieš ją pačią? VAKARO ŽINIOS
Valdžia sukūrė sąlygas, kai dauguma gyventojų turi tik dvi asmeninio pasirinkimo galimybes. Arba rizikuoti vežiodami iš Baltarusijos ir Kaliningrado pigesnes prekes, arba toleruoti tas kontrabandines prekes. Kažkas neteisinga mūsų valstybėje, jei valdžia pati priverčia žmones nepaisyti įstatymų. Verčia jaustis nusikaltėliais. Nors tie žmonės, jei galėtų teisėtai pramisti, niekada net nesvajotų nepaisyti įstatymų. Mokesčių politika juos privertė. Tik niekas iš valdžios neatsakys už masinį Lietuvos gyventojų kurstymą nusikalsti. Už visuomenės psichikos kriminalizavimą. Šalies policijai leista piltis į automobilių bakus konfiskuotus kontrabandinius degalus. Kodėl leista? Nes legalių degalų ir policija neįperka. Ar ne tragikomiška? Vadinasi, ir policijoje stiprėja kontrabandos tolerancija. RESPUBLIKA
Prokuratūrų vadovai rūpinasi savo postais, o profesinė sąjunga sukurta tam, kad priešintųsi vadovybės sprendimams. Taip savo aplinką vertina pirmąsias darbo metines minintis generalinis prokuroras. D.Valys didžiausiu savo nuopelnu laiko prokuratūros reformą, nes per 17 metų šioje sistemoje jis nebuvo pastebėjęs jokių pokyčių: „Daug kas sako, kad niekas nepasikeis ir dabar, bet tarp dabartinės sistemos ir to, kas bus, aš matau didžiulį skirtumą“. Generalinis prokuroras apgailestavo, jog reformai trūksta apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų pritarimo bei iniciatyvos. Vyriausieji prokurorai esą laikosi įsikibę savo postų. Naujoji reforma numato, kad penkerių metų kadenciją baigę vyriausieji prokurorai bus perkelti į kitas pareigas. D.Valys jaučiasi vienišas mūšio lauke. LIETUVOS RYTAS
Metus generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Valys svarbiausiais savo darbais įvardija pradėtą prokuratūros pertvarką. Tačiau visuomenė daugiau teisingumo dėl pertvarkų nesulaukia. O prokurorų vadai nemano, kad tyrimai trunka per ilgai, bei palaiko pavaldinių pastangas išteisinti kaltinamuosius, net kai faktai apie nusikaltimus pateikiami viešai. Paklaustas, ar tai, jog kai kurios rezonansinės bylos, pavyzdžiui, vadinamoji Kauno pedofilijos, mėtoma kaip karšta bulvė iš vienos prokuratūros į kitą, nėra tiesiog bandymas nusikratyti atsakomybės vengiant priimti teisingą sprendimą, Darius Valys tikino, jog taip tik atrodo visuomenei. VAKARO ŽINIOS
Apie tarėjų instituto teismuose sukūrimą kalbama ne pirmus metus. Dauguma sutinka, kad visuomenės balsas teismams reikalingas, tačiau pamatų, ant kurių tas institutas turėtų stovėti, statybos nematyti. Europoje tarėjai yra tarsi saugiklis, kad nebūtų nubaustas nekaltas žmogus. Lietuvoje tarėjų instituto atgaivinimas svarstomas pirmiausia ne tiek žmonėms, kiek pačių teismų ir teisėsaugos autoritetui gelbėti. Teismų autoritetas yra smukęs ir manoma, kad tai atsitiko dėl atotrūkio nuo visuomenės, sistemos sumaterialėjimo. Europoje daug šalių turi tarėjų institutą, bet ir nuomonių dėl to yra įvairių. Europos teismų tarybų tinklo prezidentas Migelis Karmona Ruanas (Miguel Carmona Ruano) šį pavasarį viešėdamas Vilniuje pasakė, kad tarėjai nėra demokratiškos teisinės sistemos sąlyga. Matyt, jie jau yra pasimokę, tik mes nieko nežinome, sako Egidijus Laužikas, Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas. RESPUBLIKA
Rokuose gyvenančio policininko Jaunučio Paužos šuo – itin agresyvus. Jis drasko kitus kelyje sutiktus šunis. Iki šiol kentėdavo tik gyvūnai, bet neseniai auka tapo ir savo augintinį bandęs ginti jaunuolis. Gali būti, kad po to, kai auka tapo ir žmogus, šuo nusitaikys ir į kitus Rokų gyventojus. Kodėl ne, jei ir šuo, ir jo šeimininkas – ypatingos personos? Policininko keturkojo augintinio agresijai augti – puikios sąlygos, Rokų gyventojai, žinodami, kur dirba šuns šeimininkas, bijo skųstis. KAUNO DIENA
Šakių rajono kunigą Jordaną Kazlauską prislėgė sunkūs kaltinimai. Jis įtariamas išviliojęs iš paveldėtą žemę pardavusio kaimiečio daugiau kaip milijoną litų. Apgautasis mįslingai žuvo. Detektyvo verta istorija prasidėjo prieš kelerius metus netoli Kauno esančiame Poderiškių kaime. Tačiau palikimas laimės nesuteikė. Palikimo vagių pėdsakai atvedė iki dvasininko. LIETUVOS RYTAS
Prieš mėnesį nepakantumo akciją sienų terliotojams paskelbusi Klaipėdos miesto savivaldybė nesiruošia nuleisti rankų. Šiuo metu sudarinėjami ir vis pildomi vadinamųjų „tagerių“ darbelių katalogai, kurie leis pagavus sienų terliotoją nusikaltimo vietoje priskirti jam ir kitus anksčiau bei kitose vietose atliktus darbus, už kuriuos jis turės atsakyti. Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Vytautas Čepas, jau daugelį metų kovojantis su „tageriais“, terliojančiais jo gyvenamojo namo sieną, pastebėjo, jog pastaruoju metu, paskelbus nepakantumo akciją, naujų paišytojų darbelių bent jau senamiestyje sumažėjo. Tiesa, V. Čepas gailėjosi, jog gyventojai vis dar nesiryžta imtis veiksmų ir uždažyti ar nuvalyti savo namų sienų, nors namo administratoriai ir bendrijų pirmininkai susirinkimuose buvo raginti bent tris kartus. Nors įsibėgėjusį grafitininkų ir „tagerių“ traukinį sustabdyti sunku, tačiau V. Čepas džiaugėsi, jog nedideli žingsniai jau žengiami. VAKARŲ EKSPRESAS
