Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai ir su ja susijusiems energetikos projektams, taip pat ir Visagino atominės elektrinės bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms. Šiuos projektus Seimas toliau svarstys birželio pradžioje. Už Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą po pateikimo balsavo 57 parlamentarai iš 95, „prieš“ buvo 8, susilaikė 30 Seimo narių. SGD terminalo įstatymo projektą palaikė 82, „prieš“ buvo 1, susilaikė 11 parlamentarų. Energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas projektui, kuriam įgyvendinti reikės per 170 mln. litų, pritarė 75 parlamentarai iš 85 užsiregistravusių balsuoti, likusieji 10 susilaikė. Mažiausio palaikymo sulaukė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – už jį balsavo 63, „prieš“ – 11, susilaikė 33 Seimo nariai. Šį Parlamento žingsnį, stumtelėjusį pirmyn amžiaus statybos projektą, valdantieji palydėjo aplodismentais. „Lietuvos atominė ateitis vis arčiau“. RESPUBLIKA
48-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ ketvirtadienį išsiveržė ne tik iš už Vilniaus – gerokai už Lietuvos ribų. Vakar nuo Rašytojų sąjungos rūmų užsienin išbildėjo dvi poetų komandos. Viena jų, vadovaujama Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojos Birutės Jonuškaitės, išvyko į Lenkiją, kur aplankė 100 metų jubiliejų mininčio žymaus lietuvių rašytojo Albino Žukausko tėviškę – Bubelius. Antroji komanda, savąją misiją vykdyti pradėsianti tik šiandien, išvyko į tautiečiais gausią Airiją. Nepaisant prasisklaidžiusių poetinių pajėgų, Vilniuje festivalio renginių vakar buvo labai daug. Tačiau netrukus festivalio sūkurys įsisuks ir į kitus Lietuvos kraštus bei pakraštėlius. Jau šiandien šventę festivalis atveža į Lazdijus, Veisiejus, Demeniškes, Kauną, rytoj mesis į Varėnos ir Kaišiadorių rajonus, kasdien vis Poezijos paukštės simboliu paženklindamas po keletą šalies miestų bei rajonų. Šiųmetinėje festivalio programoje – net 124 renginiai, apimantys visą Lietuvą. RESPUBLIKA
Jau savaitė, kai artimieji ir policijos pajėgos ieško šiauliečio Dainiaus Žilinsko. 31 metų vyras paskutinį kartą su savo šeima telefonu kalbėjosi praėjusio penktadienio vakarą. Ketvirtadienį popiet policija apie dingusįjį vis dar neturėjo jokių žinių. Teisėsaugininkams kol kas nepavyko aptikti ir dingusiojo sidabro spalvos automobilio „Renault Scenic Megane“ (valstybinis numeris DZR 596). Judėjimo negalią turintis ir su ramentais vaikštantis vyras neįgaliojo ženklais pažymėtame automobilyje vežiojosi ir invalido vežimėlį, kuriuo naudojamasi įveikiant didesnius atstumus. Pasak dingusiojo sesers Editos, paskutinį kartą ji su Dainiumi telefonu kalbėjo praėjusį penktadienį pusę devynių vakaro, kai šis pranešė grįžtąs ir jau įvažiavęs į namų Šiauliuose, Gegužių gatvėje, kiemą. Tačiau į butą, kuriame gyveno su tėvais ir seserimi, šiaulietis neparėjo. Vėliau policijos pareigūnai nustatė, kad paskutinis D. Žilinsko turėto telefono signalas užfiksuotas apie 21 val. kelyje Šiauliai-Bazilioniai. Nuo to laiko abu Dainiaus turėti telefonai išjungti. „Šiauliečio rasti kol kas nepavyko“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„O Viešpatie, Viešpatie“, – tokiais žodžiais ketvirtadienio rytas prasidėjo Drąsiaus Kedžio tėvų namuose. Motoriniais metalo pjūklais išpjovus duris, dūžtant langų stiklams vidun įstatymo vardu paimti mergaitės įžengė antstolė ir gausios policijos pajėgos. Po 49 minučių vaikas buvo išplėštas iš senelių, ją globojusios tetos namų ir milžinišku greičiu išvežtas nežinoma kryptimi. „Į namą, išlaužę duris, įsiveržė apie trisdešimt pareigūnų, – pasakojo apie išgyventas siaubo akimirkas N. Venckienė. – Mus jie rado tame pačiame kambaryje, kuriame mergaitę draskė ir kovo 23-iąją. Kambaryje buvusius artimuosius policininkai ėmė varyti lauk, o mano tėvą ir mamą, matant mergaitei, čiupo už rankų, už kojų ir išnešė lauk. Mergaitė verkė, rėkė kviesdama senelį su močiute...“
Nors mergaitės išplėšimas iš namų buvo aplaistytas vaiko ašaromis, Policijos departamentas suskubo raminti: po perdavimo „mergaitė jaučiasi ramiai“. Iš viso buvo sulaikyti 39 žmonės. Esą dėl policijos reikalavimų nevykdymo. Dėl to skubiai buvo keliamos bylos. Į policiją buvo nuvežta ir D. Kedžio motina, bei teta Audronė Skučienė. Jos teigimu, jųdviejų policijoje niekas neapklausė ir nepaaiškino, už ką jos sulaikytos. „Garliavos drama baigta. Vaikas išplėštas“. RESPUBLIKA
Ketvirtadienio ryto įvykiai, giliai sukrėtę Drąsiaus Kedžio pedofilijos istorijos tikrumu įsitikinusius piliečius, sulaukė plataus atgarsio visoje Lietuvoje. Abejingi neliko ir šalininkai Klaipėdoje – čia lygiai vidurdienį Atgimimo aikštėje buvo surengtas nesankcionuotas mitingas, sutraukęs daugiau nei 100 pasipiktinusių gyventojų, kurie į skubiai organizuotą sueigą atvyko nešini plakatais ir vėliavomis. Policijos pareigūnai veiksmų prieš nelegalaus mitingo dalyvius nesiėmė, tačiau akylai prižiūrėjo bendrą tvarką. „Mitingas dėl Kedytės – ir Klaipėdoje“. VAKARŲ EKSPRESAS
Į Simono Daukanto aikštę susirinkę piliečiai pageidavo susitikti su šalies vadove, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė su susirūpinusiais žmonėmis susitikti negalėjo, nes vakar išskrido į Čikagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tačiau dar anksti ryte šalies vadovė išplatino pareiškimą dėl įvykių Garliavoje. KAUNO DIENA
L. Stankūnaitės advokato Gintaro Černiausko teigimu, „vaikas be prievartos ir traumos yra paimtas ir grąžintas mamai“. „Prievarta – tiek fizinė, tiek psichologinė – buvo naudojama, kiek aš mačiau ir supratau, tai tik iš N. Venckienės pusės“, – sakė advokatas. Jis pabrėžė, kad N. Venckienė priešinosi mergaitės perdavimui. „Ji buvo apglėbusi, spaudė, smaugė mergaitę prie savęs. Tai buvo kliūtis, kurią pagal antstolės parėdymą reikėjo pašalinti, ir policijos pareigūnai tai padarė“, – aiškino L. Stankūnaitės advokatas. G. Černiauskas teigė, kad su L. Stankūnaite svarstyta, kokios mergaitės reakcijos galima laukti – jie konsultavosi su psichologais, buvo aptarę ir tai, ką turėtų daryti, jei mergaitę ištiktų šokas ar stresas. Tačiau, pasak G. Černiausko, autobusiukui tolstant nuo Kedžių namų, „visas mergaitės elgesys liudijo, kad ji jaučiasi taip, kaip žmogus, išėjęs iš kalėjimo“. „G. Černiauskas: mergaitė pribloškė gera nuotaika“. KAUNO DIENA
Teisingumas nugalėjo, nes Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvykdytas Lietuvos Respublikos vardu priimtas teismo sprendimas. Nebeturėdama, ką atsakyti, violetinė minia bado pirštais į policijos operaciją... Policija gali ir privalo kai kada demonstruoti jėgą, nes kitokios kalbos nesupranta tamsi minia ir jų užtarėjai (kai kurie ir aukštus postus užimantys), raginantys jėga priešintis savo šalies teisėsaugai, nes jie jaučiasi galį skirstyti teismo sprendimus į teisingus ir klaidingus. Jiems reikia kartais parodyti ir skydą, ir šalmą, ir kumštį su pirštine, kad žinotų, kas valdo mūsų šalį – ne mitingai ir ne balagano teatras violetinėje scenoje, rašo lrytas.lt
Pats svarbiausias klausimas – ar ketvirtadienio įvykiai reiškia begalinės Kauno žudynių istorijos pabaigos pradžią, ar tik vieno iš epizodų atomazgą? Vadinamieji kovotojai su pedofilais, jų politiniai rėmėjai, suprantama, bandys padaryti viską, kad ši istorija tęstųsi ir atrodytų dramatiškai. Nereikia pamiršti, kad jau prasideda Seimo rinkimų kampanija, kurios metu net vadinamieji kieti politikai virsta minkštu moliu. Tačiau dabar Garliavos šaukliai neteko bene svarbiausio ginklo, kuriuo jie galėjo manipuliuoti ir kurstyti minios aistras, – vaiko. Taigi neatmestina, kad į miestų gatves, aikštes ir Seimą jau vakar desperatiškai mėginta permesti „revoliucija“ gali virsti pradurtu balionu.
Bet kokiu atveju svarbiausias valstybės ir jos institucijų uždavinys šiuo metu – nesustoti atkovojant įstatymų laikymosi pozicijas. Pavyzdžiui, ar Generalinė prokuratūra pagaliau išdrįs kreiptis į Seimą dėl viską sau leidžiančios teisėjos N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo? Ar aršiausi „gynėjai“ sulauks atlygio už savivalę, nors jų teismo procesus, žinoma, bus stengiamasi paversti politiniais spektakliais? Pagaliau kaip bus įvertinti neteisėtas protesto akcijas rengę mitinguotojai? LIETUVOS RYTAS
Nei maldos, nei Lietuvos himnas ir vėliava, galų gale nei prezidentė Dalia Grybauskaitė nepadėjo mažai mergaitei likti ten, kur ji nori, kur jai ramu. Stebint visai Lietuvai, Drąsiaus Kedžio duktė buvo atimta iš globėjų ir perduota biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei. Apie Klonio gatvės šturmą skaitykite „AKISTATOJE“.
Taip pat skaitykite kaip tarp apsukrių lietuvių populiarėja pelningas būdas užsidirbti iš įvairių prekių – nuo drabužių iki maisto produktų – klastočių. AKISTATA
